Brenta

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Brenta
Brenta Borgo Valsuganoje
Brenta Borgo Valsuganoje
Ilgis 174 km
Baseino plotas 5840 km²
Vidutinis debitas 93 m³/s
Ištakos Pietinės Klintinės Alpės
Žiotys Adrijos jūra
Šalys Italija

Brenta (it. Brenta[1], lot. Medoacus) – upė šiaurės rytų Italijoje, Trentino-Alto Adidžės ir Veneto srityse. Prasideda Alpių kalnuose, dvejomis ištakomis, ištekančiomis iš Leviko ir Kaldonaco ežerų. Teka į pietryčius Valsuganos slėniu, vėliau pasiekia Veneto lygumą. Žemupyje vaga išsiskiria į senąją Brentos vagą ir pagrindine tapusia XX a. pr. sudarytą Naujosios Brentos kanalizuotą vagą. Įteka į Adrijos jūrą: senoji vaga į Venecijos lagūną ties Mira, o naujoji vaga tarp Venecijos lagūnos ir Adidžės žiočių, ties Kiodžija.

Didesni intakai: Čizmonas, Senasis Muzonas, Pjovežo kanalas, Bakiljonė, Gorconės kanalas. Antikos laikais Brentos vaga netoli Padujos šakojosi į Senąją ir Naująją Brentą. Viduramžiais upė pakeitė kryptį, ir vaga, ėjusi per Padują buvo užimta Bakiljonės upės. XVI a. sudarytas laivybinis kanalas, kuriuo buvo siekiama apeiti Venecijos lagūną. Svarbiausi prie Brentos įsikūrę miestai yra Basanas ir Paduja.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Fanfani, Massimo (2015). "Fiumi femminili, fiumi maschili". Accademia della Crusca online; Brentari, Ottone (1884). Storia di Bassano e del suo territorio. Bassano: Stabilimento TIpografico Sante Pozzato, p. 7 nota 1.