Branduolys (OS)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Operacinės sistemos branduolys (angl. kernel) – operacinės sistemos dalis, suteikianti vykdomų programų bei kitų sistemos dalių darbui reikalingus resursus. Branduolys kai kada atlieka ir daugiau funkcijų.

Galimos branduolio funkcijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Atminties suteikimas
  • procesoriaus Išteklių suteikimas
  • Virtualios atminties suteikimas.
  • Procesų paleidimas
  • Aparatinės įrangos abstrakcija
  • Procesų tarpusavio komunikacija
  • Sisteminių funkcijų sąsajos funkcijos
  • Vartotojų teisių kontrolė

Branduolių klasifikacija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Operacinių sistemų branduoliai dažniausiai klasifikuojami, remiantis tuo, kiek daug funkcijų jie atlieka. Pagrindinės branduolių rūšys:

  • Statinis branduolys, atliekantis daugumą OS funkcijų
  • Mikrobranduolys (angl. microkernel), atliekantis tik atminties ir procesų kontrolę bei procesų tarpusavio komunikaciją
  • Generatyvinis branduolys, veikiantis, kaip statinis, tačiau generuojamas iš įvairių modulių OS paleidimo metu.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]