Biržų regioninis parkas

Koordinatės: 56°14′0″ š. pl. 24°41′0″ r. ilg. / 56.23333°š. pl. 24.68333°r. ilg. / 56.23333; 24.68333
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Biržų regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Kirkilų karstinis ežeras
Kirkilų karstinis ežeras
Vieta: Biržų rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Biržų regioninis parkas vietą.
Biržų regioninis parkas
Koordinatės: 56°14′0″ š. pl. 24°41′0″ r. ilg. / 56.23333°š. pl. 24.68333°r. ilg. / 56.23333; 24.68333
Plotas: 144,06 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
Vikiteka: Biržų regioninis parkas

Biržų regioninis parkas – saugoma gamtinė, kultūrinė ir rekreacinė sritis Šiaurės Lietuvoje Biržų ir Pasvalio rajonuose;[1] direkcija Biržuose. Parko plotas 14406 ha.

Įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d. siekiant išsaugoti Lietuvos karstinio regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.[2]

Gamtos vertybės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Geologų duobė, atsivėrusi 2003 m.

Parke saugomas unikalus Lietuvoje karstinis kraštovaizdis su gausiomis smegduobėmis – karstinėmis įgriuvomis, atsiradusiomis vandeniui ištirpinus ir išplovus žemėje slūgsančius gipso klodus. Didžiausias jų tankis (daugiau kaip 200 vnt./km² yra Karajimiškio, Kirkilų, Drąseikių draustiniuose). Iš viso Šiaurės Lietuvos karstiniame regione priskaičiuojama netoli 11000 karstinių smegduobių, kurių dauguma yra Biržų regioninio parko teritorijoje. Įdomi Tatulos upė bei Smardonės upelis, dirbtinis Širvėnos ežeras, patvenktas dar XVI a. pabaigoje (seniausias Lietuvos tvenkinys) su ilgiausiu Lietuvoje mediniu Širvėnos tiltu. Parke yra 5 gamtos paveldo objektai, iš kurių 3 paskelbti gamtos paminklais. Tai Karvės Ola su 5 urvais ir požeminiu ežeriuku, Jaronio duobė, Smardonės šaltinis, Lapės Ola ir Ievos duobė.

Parke parengtas vienos dienos pėsčiųjų turizmo maršrutas, kuriuo keliaujant galima susipažinti su įspūdingiausiais karstiniais objektais – Lapės Ola, Karvės Ola ir kitomis olomis, Požemio upeliu. Parko teritorijoje rastos 336 augalų rūšys, iš jų 15 saugomos. Sutinkama 110 paukščių ir 27 žinduolių rūšys, iš jų 52 saugomos (tame tarpe 9 šikšnosparnių rūšys).

Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biržų pilis
Astravo dvaras

Biržų regioniniame parke saugomos kultūros paveldo vertybės, iš jų – Biržų piliavietė bei bastioninė tvirtovė (XVI a.), pilies įtvirtinimų sistema, pastatai ir jų priklausiniai, Biržų senamiesčio fragmentai, unikalus Astravo dvaro ir parko ansamblis su Širvėnos ežero hidrosistemos istoriniais įtvarais, Pabiržės architektūrinio ansamblio kraštovaizdis, Likėnų parkas, Ąžuolpamūšės piliakalnis. Pilyje yra Biržų krašto „Sėlos“ muziejus, jame sukaupta daug įdomių eksponatų.

Laisvalaikis ir pramogos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Parengtas vienos dienos pėsčiųjų maršrutas Biržų apylinkėmis. Galima supažindinti su miesto istorija ir karstinio regiono vertybėmis: aplankoma Biržų pilis, Astravo dvaras ir parkas, gausios karstinės įgriuvos ir Požemio upelis.

Parke švenčiamos Joninės, vyksta teatrų festivalis „Žaldokynės kraštas“.

Nuotraukos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Biržų regioninis parkas. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-03-08).
  2. „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-08.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]