Bilevičiai

Kurį laiką Bilevičiais vadinosi Biliūnų kaimas Raseinių rajone.

Bilevičiai
Bilevičių herbas „Kapas“
Pradininkas	Bilius Žadeikaitis
Titulas	bajorai
Laikotarpis	XVI a. - XVII a.
Šalys	LDK
Dvarai	Viduklė, Raseiniai, Rietavas.
Atšakos	giminė suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius.

Bilevičiai (arba Biliūnai) – Žemaičių bajorų giminė. XVI a. – XVII a. rėmė reformaciją Lietuvoje, lietuviškų leidinių rengimą. Dalis Bilevičių buvo lietuviškos kultūrinės orientacijos. Tėvoniniai dvarai XVI a. buvo Viduklė, Raseiniai, Rietavas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminės pradininkas XV a. šaltiniuose minimas Bilius Žadeikaitis, turėjęs keletą sūnų, vienas jų - Daugirdas Bilevčius-Žadeikaitis. Pastarojo sūnus Vaclovas (mirė 1509 m.) naudojosi pavarde Daugirdas, buvo didžiojo kunigaikščio dvariškis, turėjo dvi dukteris: Elžbieta ir Ona Daugirdaitės. „Kapo“ herbo Daugirdų-Žadeikaičių linija nutrūko XV a. pab. dėl vyrų palikuonių nebuvimo. Kiti Biliaus Žadeikaičio sūnūs pratęsė giminę su pavarde Bilevičiai (lenk. Billewicz).

Dar XVI a. pradžioje giminė suskilo į dvi šakas: Bilevičius Stankevičius ir Bilevičius. Prasidėjus reformacijai Bilevičiai Stankevičiai tapo evangelikais liuteronais. Kita šaka, Bilevičiai, XVI a. viduryje perėjo į evangelikų reformatų tikėjimą. Vėliau dalis Bilevičių tapo katalikais. XVIII a. Bilevičių moteriškoji linija liko protestantiška. Kataliko Alberto Bilevičiaus vadovaujami bajorai 1724 m. nugriovė Raseinių evangelikų reformatų bažnyčią. XIX a. dalis Bilevičių sulenkėjo, XX a. išsikėlė gyventi į Lenkiją, kiti įsitraukė į lietuvių kultūrinę veiklą.

Garsiajame lenkų rašytojo H. Senkevičiaus istoriniame romane „Tvanas“ minimi net keturi Bilevičiai – išmintingi, nenuilstantys patriotai. Du broliai (Albrechtas ir Steponas) Bilevičiai dalyvavo 1655 m. Kėdainių suvažiavime ir pasirašė uniją su švedais. Į vieną iš Varšuvos seimų susirinko net šeši Bilevičiai: Aleksandras, Chrizostomas, Chvalibogas, Jonas Karolis, Teodoras ir Jonas Merkelis. 1733 m. Stanislovo Leščinskio rinkimuose taip pat dalyvavo šie žemaičiai Bilevičiai: Aleksandras, Antanas, Petras, Steponas, Tadas ir Viktoras.^[1]

Bilevičiai Stankevičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymiausias giminės atstovas Jonas Bilevičius, XVI a. Žemaitijos vietininkas, Dirvėnų ir Beržų tijūnas. Globojo pirmuosius spaudos lietuvių kalba rengėjus. Jam Prūsijos kunigaikštis Albrechtas Brandenburgietis 1543 m. spalio 7 d. raštu pavedė globoti iš Karaliaučiaus į Lietuvą grįžtantį Abraomą Kulvietį, prašė parinkti lietuvių jaunuolių, kandidatų į evangelikų liuteronų kunigus. Bilevičių Stankevičių giminės palikuonys XVII a. viduryje jau buvo katalikai.

Bilevičiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jurgis Bilevičius, Martyno sūnus, (m. 1544 m.) nuo 1536 m. buvo Telšių ir Platelių laikytojas, nuo 1543 m. Žemaitijos seniūnas. Jo sūnus:
- Albertas Bilevičius, Šeduvos tijūnas, Mikalojaus Radvilos Juodojo dvaro maršalka;
Merkelis Bilevičius (m. 1629 m.), sūnūs:
- Albrechtas Bilevičius, Žemaitijos arklidininkas;
- Steponas Aleksandras Bilevičius, Žemaitijos stalininkas, su kitais bajorais pasirašė 1655 m. Kėdainių sutarties aktą. Sūnus:
  - Teodoras Bilevičius (1655–1697 m.), memuaristas, po XVII a. karų su Švedija ir Rusija perėjo į katalikybę;
Jonušas Bilevičius (m. 1653 m.), sūnūs:
- Merkelis Bilevičius, Žemaitijos pilies teismo teisėjas, Kauno taurininkas, Šeduvos tijūnas, Žemaitijos vėliavininkas. Globojo Griežės, Raseinių ir Šiluvos evangelikų reformatų bažnyčias;
- Jurgis Bilevičius (m. 1644 m.) nuo 1623 m. Žemaitijos seniūnijos pakamaris. Dalyvavo karuose su švedais, turkais. Į gyvenimo pabaigą perėjo į katalikų tikėjimą:
  - - Juozapas Bilevičius (m. 1850 m.) dalyvavo Targovicos bajorų konfederacijoje, 1793 m. delegatas į Gardino seimą. Jo duktė Uršulė Bilevičiūtė ištekėjo už J. Pilsudskio ir dalis Bilevičių dvarų perėjo Pilsudskiams;
  - Tadas Bilevičius (m. 1790 m.), Mstislavlio kaštelionas, nuo 1786 m. Mstislavlio vaivada, nuo 1788 m. Trakų kaštelionas, Viešvėnų (netoli Telšių) tijūnas, Vainuto seniūnas. Emigravo į Vakarų Europą:
  - Teodoras Bilevičius, Tado brolis, nuo 1772 m. Žemaičių maršalka;
    - Grigas Bilevičius (apie 1788–1851 m.) 1815–1832 m. Kelmės klebonas, nuo 1839 m. Žemaičių vyskupijos prelatas, nuo 1848 m. kapitulos pirmininkas:
      - Ipolitas Bilevičius (1822–1901 m.), rašytojas, rašė lenkų kalba, į prancūzų k. išvertė Adomo Mickevičiaus kūrinių. Jo dukterys Joana Narutavičienė ir Sofija Zubovienė (Vladimiro Zubovo žmona) buvo vienos pirmųjų Lietuvos dvarininkaičių, baigusių aukštąjį mokslą.^[2].
Marija Bilevičiūtė–Pilsudska (1842-1884 m.) dvarininkė, Juzefo Pilsudskio motina.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Bilevičiai. Spauda.lt Archyvuota kopija 2008-05-08 iš Wayback Machine projekto.
↑ Ingė Lukšaitė. Bilevičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 184 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Eugenijus Saviščevas. Bilevičių kilmė ir genealogija (XV–XVI a.) Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto..

[1] Bilevičiai. Spauda.lt Archyvuota kopija 2008-05-08 iš Wayback Machine projekto.

[2] Ingė Lukšaitė. Bilevičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 184 psl.

[1]

[2]