Biblas

Biblas جبيل
Miesto panorama

Biblas 34°07′0″ š. pl. 35°39′0″ r. ilg. / 34.11667°š. pl. 35.65000°r. ilg. / 34.11667; 35.65000 (Biblas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Libanas
Muchafaza	Kalnų Libano muchafaza

Gyventojų ()	40 000
Plotas	5 km²
Tankumas ()	8 000 žm./km²

Vikiteka	Biblas

UNESCO	(angl.) (pranc.): 295

Biblas (sen. gr. Βύβλος), Gebalis (hebr. ‏גְבַל‏‎, finik. 𐤂𐤁𐤋), Džubailis (arab. جبيل = Jubayl) − miestas vakarų Libane, Kalnų Libano muchafazoje, Viduržemio jūros pakrantėje, 32 km į šiaurę nuo Beiruto. Veikia Libano amerikiečių universiteto filialas. Svarbus turistinis centras. Dauguma miesto gyventojų − maronitai (Rytų katalikų atšaka).

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblas − vienas seniausių ir savo laiku įtakingiausių Levanto miestų. Dabartinė miesto teritorija apgyvendinta maždaug prieš 9000 metų. Pats miestas pradėjo formuotis 3 tūkstantmetyje pr. m. e., tai sutapo su finikiečių civilizacijos atsiradimu. 3−2 tūkstantmetyje pr. m. e. Biblas buvo svarbiausias Finikijos uostas, amatų ir prekybos centras. Ilgą laiką miestas intensyviai prekiavo su senovės Egiptu. XIII a. pr. m. e. Bible sukurtas finikiečių raštas. VIII−VII a. pr. m. e. miestas tapo pavaldus Asirijai, vėliau − Persijai. XI−X a. pr. m. e. iškilus Tyrui ir Sidonui, Biblas prarado ankstesnę reikšmę.

332 m. pr. m. e. Biblą užkariavo Aleksandras Makedonietis. Vėliau čia suklestėjo Adonio kultas, pastatyta šventykla, teatras. Iškilus krikščionybei tapo vyskupijos centru. Vėliau miestas užkariautas musulmonų. 1098 m. miestas užimtas kryžininkų (vadintas Gibletu), vėl suklestėjo kaip prekybos centras ir karinė bazė. 1266 m. užkariautas mameliukų, vėliau valdytas osmanų.

Paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Biblo archeologiniai kasinėjimai pradėti 1863 m., sistemingi − nuo 1921 m. Atrasti miesto globėjos Baalat Gebalos ir karo dievo Rešefo šventyklų griuvėsiai (iš 3 tūkstantmečio pr. m. e.), karaliaus Ahiramo sarkofagas (X a. pr. m. e.) su seniausiu finikietišku įrašu (neiššifruotas)^[1]. Gausu graikų-romėnų laikotarpio statinių: teatras, bazilika, kolonada ir kt. pastatų griuvėsiai. Yra XII a. kryžininkų pilis, 1116 m. statyta Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia, miesto sienos. Taip pat yra senoviškas arabų prekybinis kvartalas (sukas), vaško figūrų muziejus ir kt.

1984 m. Biblas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.