Bhaga
Bhaga (skr. भग = IAST: Bhaga) – vedų mitologijos dievybė, priskiriama prie Aditjų. Pas žodis bhaga reiškia „dalia, laimė“, kaip veikėjas – „dalintojas“ (nuo šaknies bhaj- „dalinti“). Dažnai žodis bhaga gali būti kokio nors dievo, ypač Savitaro, apibūdinimas. Rigvedoje Bhagai tiesiogiai skirta viena giesmė (7.41), o vardas minimas >60 kartų. Bhaga savo savybėmis nelabai skiriasi nuo kitų Aditjų, tačiau jo pagrindinė paskirtis – dalios, laimės, gerybių įasmeninimas ir suteikimas[1] Jis palankus žmonėms, todėl dažnai kviečiamas maldų metu, jis laimina aukas, dalyvauja Sūrjos vestuvėse[2]. Susijęs su aistra, lytiniais santykiais. Bhaga dažnai minimas podraug su Arjamanu, Savitaru, kitomis sauliškomis dievybėmis. Laikoma, kad jis valdo saulę[3], jo seseris – Ušasė. Bhagą neša šventoji kalba (Vač).
Povedinėje literatūroje Bhaga reiškia turtus, šlovę, didvyriškumą, klestėjimą, grožį[4]. Tas, kas turi šių savybių (bhaga), tas vadinamas bhagavat („turtingasis, klestintis, dieviškas“). Šiuo žodžiu vadinami tiek žmonės, tiek dievai (pvz., bhagavan – labai dažnas Krišnos epitetas). Epinėje literatūroje Bhaga minimas Aditjų sąrašuose. Mite apie pirmąjį aukojimą, atliktą Dakšos, dievų nepakviestas Rudra, keršydamas Aditjams, apakina Bhagą. Vėliau šis išmeldžia regėjimą grąžinti.
Iranėnų mitologijoje yra atitikmuo av. baga, reiškiantis „dievas, viešpats“. Vėlyvojoje Avestoje – tai Ahūra Mazdos ir Mitros epitetas. Manoma, kad per iranėnus pateko į slavų kalbas ir reiškia „dievas“ (rus. бог).[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ žr. RV 2.38.10, RV 5.41.11
- ↑ RV 10.85
- ↑ RV 1.36.2
- ↑ Višnaus Purana 5.74
- ↑ Мифы народов мира. Бхага , В. Н. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
| |||||||||||||||||||||||||||||
