Bezansonas

Bezansonas pranc. Besançon

Miestas iš oro

Bezansonas 47°14′35″ š. pl. 6°1′19″ r. ilg. / 47.24306°š. pl. 6.02194°r. ilg. / 47.24306; 6.02194 (Bezansonas)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Prancūzija
Regionas	Burgundija–Franš Kontė
Departamentas	Dubsas (departamentas)

Gyventojų (2017)	115 934
Plotas	65,05 km²
Tankumas (2017)	1 782 žm./km²
Altitudė	281 m

Pašto kodas	25000
Tinklalapis	www.besancon.fr
Vikiteka	Bezansonas

Bezansonas (pranc. Besançon) – miestas rytų Prancūzijoje, Burgundijos–Franš Kontė regiono ir Dubsas departamento centras. Bezansono oro uostas. Didžiausias Prancūzijos laikrodžių gamybos centras. Išplėtota tekstilės, chemijos, popieriaus, porceliano, tiksliosios mechanikos pramonė. Mineralinių vandenų kurortas. Didelis regiono kultūros ir švietimo centras. Nuo 1691 m. veikia Bezansono universitetas. Archeologijos, istorijos, dailės muziejai. Plėtojamas turizmas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laisvasis imperijos miestas: Bezansonas

Šalis	Franš Kontė
Vėliava
Tautos
Laikotarpis	1184-1654

I amžiuje pr. m. e. keltų genties sekvanų centras Vezoncionas. 58 m. pr. m. e. jį nukariavo Cezaris. Nuo II a. – arkivyskupijos centras.

Nuo 1184 m. – tapo Šventosios Romos imperijos laisvuoju miestu, kuriame rezidavo buvo Bezansono arkivyskupija, taip pat rinkdavosi miestiečių valdžia.

Nuo XIV a. miesto istoriją lėmė Burgundijos kunigaikštystė, kurios kunigaikščiai valdė taip pat ir Burgundijos grafystę, buvusią aplink Bezansoną. Burgundijos kunigaikščiai ne kartą nesėkmingai bandė paimti miestą. Nepaisant to, Bezansonas buvo priverstas prašytis Burgundijos globos, nors nepriklausomybės niekada neatsisakė. Po Burgundijos kunigaikštystės žlugimo, Bezansono globą perėmė Burgundijos grafai Habsburgai. Nuo XVII a. Bezansone įtaką paveldėjo Austrijos Habsburgų atšaka.

1651 m. miestas neteko laisvojo miesto teisių. Pasibaigus Trisdešimtmetis karui, 1674 m. prijungtas prie Prancūzijos ir ilgainiui tapo Franš Kontė provincijos sostine. Apie 1800 m. pradėta plėtoti laikrodžių gamybą.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išlikę romėnų arkos, amfiteatro, akveduko griuvėsiai. Šv. Jono katedra, Šv. Pauliaus ir Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčios. Renesansiniai miesto Rotušės ir Teismo rūmai.^[1] XVII a. mieste pastatyta citadelė, kuri 2008 m. buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ilgą laiką populiariausis sporto šakos mieste buvo rankinis ir krepšinis. XX a. pabaigoje išaugo ledo ritulio populiarumas.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

↑ Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 124 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

[1] Besançon (Bezansonas). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 124 psl.

[1]