Berno konvencija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos – tarptautinė autorių teisių konvencija, priimta 1886 m. Berne, Šveicarijoje.[1][2]

Šalys, tapusios jos narėmis, sudaro „Literatūros ir meno kūrinių autorių apsaugos sąjungą“ ir įsipareigoja kitų sąjungos narių autoriams suteikti tas pačias teises, kurias nacionaliniai autorių teisės įstatymai suteikia jų piliečiams (nacionalinio režimo principas).

Berno konvencija taip pat nustato tam tikrus minimalius autorių teisės apsaugos reikalavimus, kuriuos šalys narės privalo numatyti savo įstatymuose, tarp jų minimali autorių teisių apsaugos trukmė (50 metų po autoriaus mirties), taip pat kai kurių ekonominių ir moralinių autorių teisių apsauga ir jos išimtys.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Berno Konvencija dėl Literatūros ir Meno Kūrinių Apsaugos
  2. Berne Convention. Britannica Online Encyclopaedia. Nuoroda tikrinta 2020-11-13.