Beotinis šalmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Makedoniečių kavaleristas su beotiniu šalmu(Aleksandro Makedoniečio sarkofagas; IV a. p.m.e)

Beotinis šalmas (angl. beotian helmet) – skrybėlės pavidalo senovės Graikijos šalmas.

Šalmo privalumai – neapsunkina kaklo, neužstoja matymo lauko, patogus ilgai dėvėti karštame klimate. Platūs bryliai apsaugo nuo kalavijo smūgio iš viršaus, pridengia kaklą. Senovės Graikijos autorius Ksenfontas, buvęs karvedys, rekomendavo raiteliams naudoti šiuos šalmus ir lenktus kalavijus kopius.

Šalmas atsirado Beotijoje, kuri VI–V a.p.m.e. garsėjo savo kavalerija. Beotų šalmą perėmė Tesalijos gyventojai. Beotinius šalmus naudojo Aleksandro Makedoniečio elitinė sunkioji kavalerija hetairai. Makedonai šalmus puošdavo plunksnų puokštėmis arba uždėtiniais juvelyriškai padarytais vainikais.

Viduramžiais atsirado panašios konstrukcijos šalmai (geležinė skrybėlė, saladas).

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]