Belzas

Belzas ukr. Белз

Belzo dominikonų vienuolynas

Belzas 50°23′0″ š. pl. 24°01′0″ r. ilg. / 50.38333°š. pl. 24.01667°r. ilg. / 50.38333; 24.01667 (Belzas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Ukraina
Sritis	Lvovo sritis
Rajonas	Sokalo rajonas

Gyventojų (2021)	2 229
Plotas	5,85 km²
Tankumas (2021)	381 žm./km²

Vikiteka	Belzas

Belzas (ukr. Белз) – miestas vakarų Ukrainoje, Lvovo srityje, 12 km į vakarus nuo Červonohrado, šalia Lenkijos sienos, prie Solokijos upės. Yra geležinkelio stotis^[1], keliai į Červonohradą, Rava Ruskają, Velikije Mostus. Yra krašto muziejus, biblioteka, profesinė mokykla, veikia unitų ir stačiatikių bažnyčios. Yra XVII-XVIII a. barokinis moterų vienuolynas, vyrų domininkonų vienuolynas (dabar rotušė), XVI a. katalikų bažnyčios griuvėsiai, žydų sinagogos liekanos, 1606 m. laikrodžio bokštas, 1906 m. varpinė.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Senovėje šioje teritorijoje gyveno keltų, slavų gentys. Belzas šaltiniuose minimas nuo 1030 m., kur rašoma, kad Kijevo Rusia miestą atkovojo iš lenkų. Upės pakrantėje buvo įrengta tvirtovė. 1170 m. Belzas tapo Belzo kunigaikštystės sostine. XI-XIV a. Belzas buvo vienas svarbiausių Galicijos miestų, priklausė tai Haličui-Voluinei, tai LDK, tai Lenkijai. Nuo X a. mieste įsikūrė žydai karaitai, o XIV a. – aškenaziai. 1377 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1462 m. tapo ATR dalimi. XIX–XX a. pr. Belze dominavo žydai, miestas buvo svarbus judaizmo centras, greta veikė domininkonų vienuolių kompleksas. Per antrąjį pasaulinį karą daugumą žydų sunaikino naciai. 1951 m. miestas iš Lenkijos perduotas TSRS.