Balzaminis actas
_and_Reggio_Emilia_(left).jpg)
(kairėje) Reggio Emilia actas.
Abu paženklinti saugoma kilmės nuoroda (it. Denominazione di Origine Protetta), patentuoto dizaino buteliukuose
Balzaminis actas arba Modenos balzaminis actas (it. aceto balsámico) – brandinant statinėse vynuogių misos pagrindu gaminamas actas. Artimos juodai tamsiai rudos spalvos, specifinio intensyvaus saldžiarūgščio skonio bei savito kvapo. Konsistencija priklauso nuo brandinimo laiko – varijuoja nuo skystos iki tirštos. Modenos balzaminis actas laikomas vertingiausia maistinio acto rūšimi, delikatesu ir vertinamas gurmanų.
Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Balzaminį actą X amžiuje išrado Italijos provincijoje Modenoje, todėl tradiciškai jis tebevadinamas Modenos balzaminiu actu.
Gamybos technologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Gaminamas iš virtos vynuogių misos ir statinėse laikyto vyno acto mišinio, viską daug metų perpylinėjant į skirtingas statines. Brandinimo laikas dažniausiai varijuoja tarp 3–25 metų, gali būti brandinama ir ilgiau. Klasikinė tiršto sirupo konsistencija ir skonio intensyvumas išgaunamas nuo 12 metų. Brandinant ilgiau, konsistencija tirštėja, skonis ir kvapas intensyvėja.
Priklausomai nuo brandinimo laiko ir kokybės, už originalų Modenos balzaminį actą prašoma 60–600€/L, už ilgiausiai brandintą aukščiausios kokybės – nuo 800–1200€/L.
Prekyboje siūloma ir pigesnių jo pakaitalų bei klastočių iš vyno acto, kuris nudažomas amoniakine karamele ar kitais dažikliais, dirbtinai sutirštinamas krakmolu ar kitais tirštikliais.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Populiariausias naudojimo būdas: iš balzaminio acto, alyvuogių aliejaus, druskos bei pipirų gaminamas užpilas salotoms. Italijos Modenos regione garsus patiekalas – jautiena su balzaminio acto padažu.