Baltizmas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Baltizmas – baltų kalbų žodis, vartojamas kitose (ne baltų) kalbose. Dažniausiai jie pasiskolinti tuo metu, kai baltų kalbos dar nebuvo susiskaidžiusios į atskiras kalbas (žr. „Baltų prokalbė“). Baltizmų randama finougrų, slavų ir germanų kalbose[1].

Baltizmų pavyzdžiai:

  • lyvių vag, estų vago, suomių vako – latvių ir lietuvių vaga
  • lyvių jērnaz, estų hernes, suomių herne – latvių zirnis, lietuvių žirnis
  • estų hirv 'elnias', suomių hirvi 'briedis', vepsų hirb' 'elnias', lyvių irš 'elnias' – prūsų sirwis 'stirna' (plg. lietuvių širvas, širmas, latvių sirms 'pilkas (gyvulys, žvėris)'
  • rusų дёготь – latvių deguts, lietuvių degutas
  • baltarusių бонда – lietuvių banda, bandelė
  • ukrainiečių кiвш, rusų ковш, кувшин, baltarusių коўш, lyvių kouš, estų kauss, suomių kauha, vepsų kauh – lietuvių kaušas, latvių kauss
  • vokiečių Elen – lietuvių elnias, latvių alnis

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Baltizmas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 191