Baltieji chorvatai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Lenkijos istorija
Germanija
Slavų Germanija:
Baltieji chorvatai, Mozūrai, Kujavitai, Pamarėnai, Polianai, Lendai, Vyslėnai
Lenkijos karalystė (Piastai)
Lenkų kunigaikštystės
Jogailaičiai
Abiejų Tautų Respublika
ATR padalijimai
Prūsijos karalystė
Varšuvos kunigaikštystė
Kongreso karalystė, Poznanės kunigaikštystė, Krokuva
Rusijos imperija (Pavyslio kraštas)
Antroji Respublika
Trečiasis Reichas
Socialistinė Lenkija
Trečioji Respublika
Istoriniai regionai
Didžioji Lenkija, Mažoji Lenkija, Silezija, Galicija, Pomeranija, Pomerelija, Mazovija, Kujavija, Palenkė
Slavų žemių žemėlapis. W.Chrobatians – baltieji chorvatai.
Lenkijos, valdomos Boleslavo I Narsiojo, žemėlapis (XI a. pradžia). Chrobatia – baltųjų chorvatų žemės

Baltieji chorvatai (Byelohravati) – viena iš slavų genčių, kuri vėliau migravo į Dalmatiją.

Edvardas Gibsonas teigė, kad jų tėvynė, vadinta Baltoji Chorvatija, buvo Silezijos ir Mažosios Lenkijos vidiniai rajonai.

X a. antroje pusėje baltieji chorvatai buvo viena iš genčių, valdytų Slavnikų dinastijos. 995 m. Bohemijos kariai įsiveržė į baltųjų chorvatų žemes ir sunaikino jų sostinę Libicę. Netrukus į baltųjų chorvatų žemes įsiveržė lenkų kariuomenė. Paskutinis chorvatų valdovas Sobeboras (Soběbor) buvo 1004 m. lenkų nukautas netoli Prahos.