Balkanai

Politinis žemėlapis 2005 m. – Balkanų šalys pažymėtos žaliai

Balkanai arba Balkanų pusiasalis – pusiasalis Europos pietuose, rytinėje dalyje. Plotas apie 666,7 tūkst. km², gyventojų apie 60 mln. Pusiasalio teritorijoje yra Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Bulgarija, Turkija (Trakija), Kroatija, Kosovas, Šiaurės Makedonija, Valakija, Serbija, Juodkalnija bei Slovėnija. Pusiasalį vakaruose skalauja Adrijos jūra, pietvakariuose Jonijos jūra, o rytuose – Juodoji jūra. Su pagrindine Europos žemyno dalimi ribojasi plačia juosta, šiaurine riba laikomos Dunojaus ir Savos upės. Graikija dažniausiai Balkanams nepriskiriama, kadangi ji priklauso Viduržemio jūros valstybėms.

Žodis Balkanai yra turkiškos kilmės ir reiškia 'kalnas'. Paviršius labai įvairus, išraižytas giliais slėniais, įvairiomis kryptimis besidriekiančiais kalnais ir nedidelėmis, bet gausiomis lygumomis, iš kurių plačiausios yra rytų Trakijoje, rytų Rumelijoje ir Dunojaus žemupyje. Kalnai skiriami į 3 grupes: dinarų sistema, Makedonijos-Trakijos sistema ir Balkanų kalnai. Šiaurėje Balkanai ribojasi su Julijaus Alpėmis ir Karpatais. Per Balkanus teka Dunojus, Sava, Vardaras, Marica. Didžioji Morava. Yra dideli Skadaro (Škoderio), Ochrido, Prespos ežerai.

Klimatas

Balkanuose klimatas yra žemyninis, su šiltomis vasaromis ir šaltomis ir su sniegu žiemomis. Pietinėje pusiasalio dalyje bei Adrijos jūros ir Egėjo jūros priekrantėse vyrauja Viduržemio jūros klimatas. Juodosios jūros priekrantėje vyrauja jūrinis klimatas ir drėgnas subtropinis klimatas. Daugiausia kritulių iškrenta vakariniuose Dinarų kalnų šlaituose, aplink Kotoro įlanką - iki 5000 mm per metus.

Tautos

Balkanų pusiasalis pasižymi didele etnine įvairove, dėl to jame nuolat vyksta svarbūs socialiniai ir politiniai procesai, susiję su tautų sambūviu. Vyrauja pietų slavai (bulgarai, serbai, bosniai, kroatai, slovėnai, makedonai, juodkalniečiai) ir romaniškos rumunų ir moldovų tautos. Šnekama bulgarų, makedonų ir slovėnų kalbomis. Serbų, kroatų, bosnių ir juodkalniečių kalbos – labai panašios, ir anksčiau buvo įvardijamos kaip viena serbų-kroatų kalba. Rumunų ir moldovų kalbos faktiškai yra ta pati dėl politinių priežasčių skilusi rumunų kalba, nors moldovai anksčiau ir naudojo kirilicą, ne rumunų naudojamą lotynišką raštą. Dėl tautų įvairovės yra net susiformavęs terminas – balkanizacija, reiškiantis tautų susiskirstymą į mažesnes, jų fragmentaciją.

Istorija

Balkanai – savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje tam tikrais kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo Ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta ortodoksinė krikščionybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica. Balkanų šalys sudaro atskirą pasaulio civilizaciją.

Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.

Balkanai yra strateginėje vietoje, jie yra tarsi tiltas iš pietų ir vakarų Europos į Aziją. Juos įvairiu mastu buvo užkariavę daug kitų tautų – totoriai, turkai, rusai ir kt.

Balkanai per I pasaulinį karą ir tarpukariu

Prieš Pirmąjį pasaulinį karą čia vyko intensyvios išsivadavimo nuo Osmanų imperijos kovos – Balkanų karai.

Balkanai komunistiniame bloke

Po Antrojo pasaulinio karo Balkanai pateko TSRS įtakos zonon.

Balkanai po Šaltojo karo

Žlugus Tarybų Sąjungai daug kraujo buvo pralieta dėl Jugoslavijos federacijos žlugimo. Pačioje XX amžiaus pabaigoje iškilo ir Kosovo problema.

Nuorodos

• Viskas.eu apie Balkanus Archyvuota kopija 2014-08-12 iš Wayback Machine projekto.

Vikižodynas