Ašiuža
| Ašiuža blrs. Гожа, Ожа | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Gardino sritis
|
| Rajonas | Gardino rajonas |
| Gyventojų | 870 |
| Pašto kodas | 231741 / +375 15(2) |
 Vikiteka |
Ašiuža |
Ašiužà [2] (arba Ožiai, Goža, Hoža; blrs. Гожа, Ожа) – agromiestelis vakarų Baltarusijoje, Gardino rajone, dešiniajame Nemuno krante, prie Ožės (blrs. Гожа, rus. Гожанка) žiočių, 17 km į šiaurę nuo Gardino. Apylinkės centras.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šalia miestelio rasta 8–7 tūkstantmečio pr. m. e. stovyklavietė. Istorijoje nuo XV a. žinomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio dvaras. Ldk Kazimieras įkūrė pirmąją katalikų bažnyčią, Ldk Aleksandras 1494 m. patvirtino jai dešimtinę. 1655 m. Rusijos kariuomenė bažnyčią sudegino, vėliau ji atstatyta; po I pasaulinio karo perstatyta mūrinė – dabar Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. XVIII a. prie bažnyčios veikė mokykla. Nuo 1671 m. miestelis – seniūnijos centras. XIX a. buvo kaimas Gardino apskrityje.[3] Nuo XIX a. vidurio iki 1950 m. – Ašiužos valsčiaus centras.
Lietuviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Ašiužos apylinkės nuo seno buvo lietuviškos. Smolenskui 1514 m. patekus į Maskvos priklausomybę dalis pabėgėlių (egzuliantų) slavų buvo apgyvendinti Ašiužos dvaro žemėse. XIX a. viduryje Ašiuža ir jos apylinkės tebebuvo daugiausia lietuviškos, įėjo į lietuvių kalbos arealą, tačiau po truputį baltarusėjo.[4]
XX a. pradžioje lietuviškai dar kalbėjo 1/5 ar 1/6 parapijos žmonių. 1920 m. Ašiužos apylinkėse vyko Lietuvos ir Lenkijos karinių dalinių susišaudymai. 1920 m. okupavo Lenkija. 1939 m. užimta TSRS ir perduota Baltarusijai. 1942–1944 m. priklausė Lietuvos generalinei sričiai.[5]
Galerija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia
-
-
-
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Hoża. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. III (Haag — Kępy). Warszawa, 1882, 171 psl. (lenk.)
- ↑ Ašiuža. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 95
- ↑ Petras Gaučas. Ašiuža. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 111 psl.