Artemijus Arcichovskis
| Artemijus Arcichovskis rus. Артемий Владимирович Арциховский | |
|---|---|
| Gimė | 1902 m. gruodžio 26 d. Sankt Peterburgas |
| Mirė | 1978 m. vasario 6 d. (75 metai) Maskva |
| Tėvai | Vladimiras Arcichovskis |
| Veikla | Rusijos archeologas |
| Organizacijos | Maskvos universitetas |
| Pareigos | profesorius |
| Alma mater | Maskvos universitetas |
Artemijus Arcichovskis (rus. Артемий Владимирович Арциховский, 1902 m. gruodžio 26 d. Sankt Peterburgas – 1978 m. vasario 17 d. Maskva) – Rusijos archeologas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tėvas botanikas Vladimiras Arcichovskis. 1925 baigė Maskvos universitetą; V. Gorodcovo mokinys. Nuo 1927 m. Maskvos universiteto dėstytojas, 1939-1978 m. – Archeologijos katedros vedėjas; nuo 1937 m. profesorius. 1960 m. TSRS mokslų akademijos narys korespondentas. Žurnalo „Sovetskaja archeologija“ įkūrėjas ir 1957-1978 m. vyr. redaktorius.
Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tyrinėjimų pagrindinė kryptis – senovės Rusios archeologija ir kultūros istorija. Nuo 1932 m. su pertraukomis vadovavo Naugardo archeologiniams tyrimams. Antrojo pasaulinio karo sugriautame mieste išplėtus tyrimus 1951 m. liepos 26 d. buvo rasti pirmieji „Laiškai beržo tošyje“.
Suformulavo senamiesčių kultūros sluoksnių tyrimų pagrindinius principus, kėlė daiktinių šaltinių prioritetą. Parašė archeologijos vadovėlių (1947, 1954 m.) [1]
Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Курганы вятичей, М., 1930;
- Древнерусские миниатюры как исторический источник, М., 1944
- Введение в археологию, 3 изд., М., 1947
- Основы археологии, 2 изд., М., 1955
- Новые открытия в Новгороде, М., 1955
- Новгородские грамоты на бересте, т. 1—6, М., 1953—63.
- Naugardo archeologiniai tyrimai Archyvuota kopija 2007-07-09 iš Wayback Machine projekto.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Aleksiejus Luchtanas. Artemijus Arcichovskis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 737 psl.