Armanjakas (gėrimas)

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
1956 metų armanjakas

Armanjakasbrendis, gaminamas pietvakarių Prancūzijoje, Armanjako regione, nuo ko ir kilęs gėrimo pavadinimas. Armanjakas gaminamas iš tų pačių veislių vynuogių kaip ir konjakas, taip pat brandinamas ąžuolo statinėse. Armanjakas distiliuojamas kolonos formos distiliavimo aparatu vieną kartą (tuo tarpu konjakas – puodo formos aparatu 2 kartus).

Armanjakas, kartu su konjaku ir chereso brendžiu (Ispanijoje), yra vienintelės 3 Europos reglamentuojamos brendžių gamybos zonos. Armanjako regione brendis gaminamas maždaug 200 metų ilgiau nei Konjako regione, armanjakas konkuruoja su konjaku dėl geriausios kokybės brendžio titulo; visgi armanjako yra pagaminama gerokai mažiau (6 buteliams armanjako tenka 100 butelių konjako).

Armanjako reikalavimus nustato Prancūzijos valstybinė įstaiga Bureau National Interprofessionel de l'Armagnac.

Gamybos vieta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armanjako regionas plyti tarp Aduro ir Garonos upių pietvakarių Prancūzijoje, Žero, Landų ir Lo ir Garonos departamentuose. Skiriamos 3 gamybos zonos (appellations):

  • Bas-Armagnac – gaunamas sudėtingo skonio, vaisių aromato gėrimas. Geriausiai vertinami 12 komunų teritorijoje gaminami armanjakai žymimi Grand Bas Armagnac
  • Armagnac-Ténarèze – zona aplink Kondomo (Condom) miestą
  • Haut-Armagnac

Gėrimas, maišytas iš daugiau nei 1 zonoje distiliuoto spirito, vadinamas tiesiog Armagnac.

Gamyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armanjako regione yra 160 km² vynuogynų. Armanjako gamybai leidžiama naudoti šių veislių vynuoges (išvardintos pagal svarbą):

Taip pat gali būti naudojamos Jurançon ir Picquepoul veislės.

Iš vynuogių pagamintas baltasis sausas vynas kolonos formos distiliavimo aparate distiliuojamas vieną kartą, ir žemesnėje temperatūroje nei konjakas. Todėl armanjako skonyje labiau jaučiami vaisiai. Distiliacijos metu gautas spiritas (tarp 52 % ir 72 % alkoholio tūrio) brandinamas Limuzeno ir vietinio ąžuolo statinėse. Brandinimo statinėse metu išgaruoja dalis alkoholio, o oksidacija suformuoja naujus aromatus. Kai alkoholio kiekis gėrime sumažėja iki maždaug 40 %, jis perpilamas į didelius stiklinius butelius (Dame Jeanne), kuriuose laikomas jis daugiau nebesensta.

Armanjakas brandinamas skirtingą laiką: mažiausias brandinimo laikotarpis į butelius pilstomam armanjakui yra 2 metai. Turtingesnis ir įdomesnis kvapas atsiranda brandinant nuo 15-20 m. ir ilgiau. Armanjako buteliai laikomi vertikaliai, kad nesiliestų su kamščiu. Atidarius butelį, armanjaką galima laikyti keletą metų.

Amžiaus žymėjimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Armanjako amžius paprastai žymimas šitaip:

  • XXX arba VS [Very Special] – ne mažiau kaip 2 metų senumo, maišytas iš kelių armanjakų rūšių
  • VSOP [Very Superior Old Pale] arba Réserve – ne mažiau kaip 5 metų senumo
  • XO, Napoléon, Extra, Vieille Réserve – ne mažiau kaip 6 metų senumo
  • Hors d'age – ne mažiau kaip 10 metų senumo

Kai gėrimas būna sumaišytas iš skirtingo amžiaus armajakų, nurodomas jauniausios dalies amžius. Skirtingai nei konjakas, armanjakas dažnai gaminamas iš vienerių metų vynuogių derliaus ir markiruojamas užrašu Millesime bei distiliacijos metais.

Gamintojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagrindiniai armanjako gamintojai:

  • Chateau Laballe
  • Domaine d'Esperance
  • Château de Briat
  • Château Lacquy
  • Darroze
  • Domaine de Bordeneuve
  • Larressingle
  • Laubade
  • De Montal
  • Cerbois
  • Laberdolive
  • Gelas
  • Delord
  • Samalens
  • Marquis de Caussade
  • Janneau
  • Sempe
  • Ryst-Dupeyron
  • Marcel Trépout (Marques & Domaines de Gascogne)