Ardėja

Koordinatės: 41°37′00″ š. pl. 12°33′00″ r. ilg. / 41.61667°š. pl. 12.55000°r. ilg. / 41.61667; 12.55000 (Ardėja)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ardėja
it. Comune di Ardea
Šv. Petro bažnyčia
Ardėja
Ardėja
41°37′00″ š. pl. 12°33′00″ r. ilg. / 41.61667°š. pl. 12.55000°r. ilg. / 41.61667; 12.55000 (Ardėja)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Italijos vėliava Italija
Regionas Lacijus Lacijus
Provincija Romos provincija
Meras Carlo Eufemi
Gyventojų (2010) 42 879
Plotas 50,90 km²
Tankumas (2010) 842 žm./km²
Altitudė 37 m
Tinklalapis www.comune.ardea.rm.it
Vikiteka Ardėja
Miesto globėjas (-ai) Apaštalas Petras

Ardėja (it. Ardea) – Italijos miestas Romos provincijoje, Lacijuje.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ardėjos miesto vartai

Antikoje Ardėja dažniausiai minima kalbant apie Via Ardeatina, į Ardėją vedantį kelią. Apie žemės ūkį rašęs Kolumela čia turėjo fermą.

Ardėja buvo rutulių, kuriuos mini Eneida, sostinė. Miestą užėmė Romos karalius Lucijus Tarkvinijus Išdidusis. 509 m. pr. m. e. Ardėja minima kaip Romos sąjungininkė. 443 m. pr. m. e. volskai apgulė Ardėją. Apgultį nutraukė Marko Geganijus Macerino vadovaujami romėnai.

Per Antrąjį pūnų karą Ardėja buvo vienas iš kelių sąjungininkų, kurie atsisakė kariniu požiūriu padėti Romai, tad po karo neteko savivaldos. III–II a. pr. m. e. miestas po truputį smuko ir Romos imperijos laikais jame buvo labai mažai gyventojų.

Ardėja pradėjo augti tik po IX a. Popiežius Gelasijus II buvo apsistojęs Ardėjos pilyje 1118 m., o vėliau dėl jos varžėsi įvairūs didikai. 1419 m. popiežius Martynas V paskyrė pilį savo Kolonų šeimai, kuri 1564 m. ją pardavė Cezariniams.

1816 m. Ardėja buvo prijungta prie Genzano miesto. 1932 m. buvo nusausintos miesto apylinkės ir miestas vėl suklestėjo. Ardėja tapo Pomecijos dalimi 1948 m. ir nepriklausoma savivaldybe 1970 m.

Miestai partneriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]