Apeliavimas į mases

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Apeliavimas į mases (lot. argumentum ad populum) dar žinomas, kaip apeliavimas į daugumą – argumentacijos klaida.[1] Ja dažniausiai apeliuojama į minios emocijas, todėl tai galima laikyti tam tikra argumento iš skaičių ir apeliavimo į jausmus kombinacija. Dažnai kartu įpainiojamos ir kitos argumentacijos klaidos.

Apeliavimas į mases yra plačiausiai naudojamas metodas politinėse kalbose, ypač – per įvairias demonstracijas, mitingus ir kitus masinius renginius, kai reikia į savo pusę patraukti kuo daugiau publikos. Taip pat pasitaiko ir kasdieniniame gyvenime, religiniuose bei pseudomoksliniuose debatuose.

Pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Ar mes atsisakysime nepriklausomybės, už kurią tiek mūsų protėvių padėjo galvas?!
  • Dauguma žmonių abortams nepritaria, todėl abortus reikia uždrausti.
  • Daugybė žmonių tiki Dievu. Negi tu manai, kad jie visi yra kvailiai?

Ypatinga apeliavimo į mases forma yra „visi žino“.

  • Ką tu čia nusišneki, kad yra skraidančių žuvų. Visi žino, kad žuvys neskraido.
  • Marihuanos negalima dekriminalizuoti – visi žino, kad narkotikai kenkia!

Teisingas naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kartais šis argumentas nėra laikomas klaida. Dažniausiai juo galima naudotis aptariant teiginius, susijusius su demokratijos procesais ir etikos klausimais. Teisingo naudojimo pavyzdžiai:

  • Dauguma klubo narių nubalsavo, kad susirinkimus reikia perkelti į antradienį. Taigi, susirinkimus perkelsime į antradienį.
  • Rusijoje dauguma žmonių mano, kad vyrui bučiuoti vyrą sveikinantis yra normalu ir mandagu. Taigi, Rusijoje yra mandagu vyrams besisveikinant pasibučiuoti.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Walton, Douglas N. (1999). Appeal to Popular Opinion. The Pennsylvania State University Press. pp. 61–62. ISBN 0-271-01818-6. LCCN 98031384.