Antpilas
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Antpilas – skystis, gaunamas natūralią augalinę žaliavą (prieskoninių augalų lapus, žiedus, šaknis, stiebus, vaisius) užpylus vandens-etilo alkoholio mišiniu ir išlaikius juos nustatytą laiką.
Nuo parinktų žaliavų sudėties, (pvz., kmynų, lauro lapų, pipirų, stumbražolių, kadagio uogų, pipirmėčių, šermukšnio uogų, gencijono šaknų, anyžių) priklauso antpilo aromatas, skonis bei spalva.
Gaminimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Antpilas ruošiamas iš kruopščiai išrūšiuotos ir susmulkintos augalinės žaliavos (vaisių, uogų, žolelių, vaistažolių, arbatžolių), užpilant ją rektifikuoto etilo alkoholio ir vandens mišiniu. Paprastai lapai, žiedai ir žolė smulkinami ne mažesnėmis kaip 5 mm, stiebai, žievė, šaknys – 3 mm, sėklos – 0,5 mm dalelėmis.
Susmulkinta žaliava dedama į emaliuotą, porcelianinį arba stiklinį indą ir užpilama vandens-spirito mišiniu, kadangi dalis skysčio išgaruoja, todėl jo galima pilti šiek tiek daugiau. Antpilas rūpestingai išmaišomas ir išlaikomas nustatytą terminą. Tuomet nupilamas, o augalinė žaliava gali būti dar kartą užpilama vandens-etilo alkoholio mišiniu ir laikoma dar kurį laiką, vėliau nupilamas antrinis antpilas. Pirminis antpilas maišomas su antriniu ir gaunamas pagrindinis antpilas, kuris toliau naudojamas kitiems gaminiams (pvz., trauktinei gaminti).
Antpilas vartojamas kulinarijoje, farmakologijoje. Skirtas gerti - gaminamas mažiau koncentruotas, žaliavos ir skysčio santykis 1:20, 1:30, skirtas išoriniam vartojimui, gali būti labiau koncentruotas, santykiu 1:10.