Antologija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Antologija (gr., iš άνθος (anthos) 'gėlė', λέγειν (legein) 'skaityti, rinkti, kalbėti') – skirtingų autorių (paprastai to paties regiono, laikotarpio) tekstų arba tam tikros temos literatūros, muzikos arba vaizdinių kūrinių rinkinys. Specifinė antologijos forma yra skaitinių knyga.

Teminės antologijos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai antologijos skiriamos tam tikrai temai. Kūriniai gali būti grupuojami pagal įvairius kriterijus:

Antologijų istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmieji epigramų rinkiniai atsirado helenistinėje epochoje. Vėlyvaisiais viduramžiais Europoje atsirado lotyniškos lyrikos rinkiniai, pvz., Carmina Burana. Erazmo Roterdamiečio išleistas sentencijų rinkinys A„dagiorum Collectanea“ (1500 m.) turėjo didaktinę funkciją. Terminas itin paplito XVIII a., taikytas apibūdinant ir pasakojimų, epigramų rinkinius bei kt.[1]

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pirmoji lietuviška antologija – L. Jucevičiaus parengtas vertimų rinkinys „Ištraukos iš naujųjų lenkų poetų“ (1837 m.). Pirmoji lietuvių rašytojų kūrybos antologija – gamtinės poezijos rinkinys „Lietuva pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą“ (1911 m., 2-asis leidimas 1920 m., sudarė Liudas Gira).[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Rimantas Glinskis. Antologija. Lietuvių literatūros enciklopedija. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. – Vilnius, 2001. – ISBN 9986-513-95-2
  2. Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 27 psl.