Antigonidų dinastija

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Ἀντιγονίδαι Antigonidai
Makedonijos dinastija
← 323 m. pr. m. e. – 168 m. pr. m. e. →
Location of Antigonidų dinastija Antigonidų valstybė 303 m. pr. m. e. (pažymėta rausvai)
Sostinė	Pela (nuo 277 m. pr. m. e.)
Kalbos	graikų kalba
Politinė struktūra	Makedonijos dinastija
Istorija
- Įkūrimas	323 m. pr. m. e. m.
- Užimta Romos	168 m. pr. m. e. m.

Antigonidai – helenistinė dinastija ir jos sukurta valstybė, atsiradusi padalinus Aleksandro Didžiojo užkariautas žemes. Iš pradžių Antigonidų centras buvo Lydija, o vėliau persikėlė į Makedoniją. Didžiausio išsiplėtimo laikais valstybė valdė didžiąją dalį Mažosios Azijos ir Balkanų, taip pat Siriją.

Raida

Antigonidai Mažojoje Azijoje

Aleksandras per trumpą laiką užkariavo Achemenidų imperiją, bet mirė jaunas, nepalikęs suaugusio įpėdinio. Imperiją pradėjo valdyti regentas Perdikas, o Aleksandro generolai Babilono dalybų metu 323 m. pr. m. e. pasidalino imperiją. Vienas karvedžių, Antigonas Vienaakis, gavo valdyti nedideles sritis Mažojoje Azijoje – Lydiją ir Pamfiliją. Tai buvo jo valstybės pradžia.

Pasinaudodamas diadochų karais, Antigonas greitai plėtė savo teritorijas kitų imperijos paveldėtojų sąskaita. 316 m. pr. m. e. nugalėjęs Eumeną, jis gavo didžiąją dalį Mažosios Azijos. Netrukus jis pradėjo karą su Seleukidais, Ptolemėjais ir Antipatridais, užimdamas sritis Graikijoje, Kipre, Sirijoje. Tačiau 301 m. pr. m. e. Ipso mūšis buvo lemtingas Antigono imperijai: jis pats žuvo, o jo valdos padalintos tarp kitų diadochų – Lisimacho, Seleuko ir Kasandro.

Antigonidai Makedonijoje

Antigonidų Makedonija 200 m. pr. m. e.

Antigonidų valstybę bandė atkurti Antigono sūnus Demetrijus, po Ipso mūšio išlaikęs kontrolę Peloponese. 294 m. pr. m. e. jam pavyko užgrobti Makedonijos sostą, tačiau jį prarado 288 m. Jam taip ir nepavyko susigrąžinti žemių Mažojoje Azijoje, kol mirė 283 m. pr. m. e.

Geriau sekėsi Demetrijaus sūnui Antigonui II. Pasinaudodamas suirute, kilusia Balkanuose po lisimacho mirties, 277 m. pr. m. e. jis įsitvirtino Makedonijos soste ir pavertė Makedoniją savo atsparos tašku. Be to, jis gavo valdyti Trakiją. Tokiu būdu visi Balkanai (išskyrus Epyrą) atiteko į jo rankas.

Taip buvo sukurta antroji Antigonidų valstybė, kurioje Antigono dinastija išlaikė valdžią iki pat 168 m. pr. m. e. Vėlyvuoju jos egzistavimo laikotarpiu valstybę siekė užimti Romos Respublika, kuri pradėjo Makedonijos karus. Paskutinis Antigonidas buvo Persėjas, kuris pralaimėjo Trečiąjį Makedonijos karą. Užėmę Antigonidų karalystę, romėnai padalino ją į keturias respublikas, o 146 m. pr. m. e. jas pavertė Makedonijos provincija.

Karaliai

• Antigonas I Vienaakis 323 m. pr. m. e. – 301 m. pr. m. e.;
• Demetrijus I Poliorketas 294 m. pr. m. e. – 287 m. pr. m. e.;
• Antigonas II Gonatas 276 m. pr. m. e. -239 m. pr. m. e.;
• Demetrijus Teisingasis 250 m. pr. m. e.;
• Demetrijus II Aetolikas 239 m. pr. m. e. – 229 m. pr. m. e.;
• Antigonas III Dosonas 229 m. pr. m. e. – 221 m. pr. m. e.;
• Filipas V 221 m. pr. m. e. – 179 m. pr. m. e.;
• Persėjas 179 m. pr. m. e. – 168 m. pr. m. e.;