Andų Tolimoji šiaurė
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Andų civilizacijos regionas Tolimoji šiaurė (Extremo norte) | |
|---|---|
| |
| Šalis | vakarų Kolumbija |
| Tautos | muiskai, kimbajai ir kt. |
| Kultūros | San Agustino, Tieradentro, Tolimos, Muiskų, Kalimos, Kimbajų |
 | |
Tolimoji Šiaurė (isp. Extremo norte) – istorinis-kultūrinis Andų civilizacijos regionas, dabartinės Kolumbijos teritorijoje. Būdamas toliau nuo Centrinio regiono, jis vėliau patyrė Senovės Peru civilizacijos įtaką, bet išvystė savitas, autonomiškas kultūras.
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regionas lietėsi su Šiaurės regionu pietuose. Iš rytų jį supo Ljanosas ir Amazonija, o iš vakarų – tropiniais miškais apaugusios Ramiojo vandenyno pakrantės, kur vyrauja drėgnas tropikų klimatas (Ramiojo vandenyno regionas). Šiaurėje jis lietėsi su Sąsmaukos-Kolumbijos zona, kuri buvo buferinis regionas, jungęs Tolimąją šiaurę su Mezoamerika.
Šis Andų regionas – vienas geografiškai sudėtingiausių visoje Andų civilizacijoje. Jame, į šiaurę nuo Narinjo plynaukštės, Andų kalnynas išsiskiria į tris lygiagrečias grandines: Vakarų, Centrinę ir Rytų kordiljeras. Tarp jų įsiterpę dviejų didelių upių – Kaukos ir Magdalenos – slėniai. Rytinė kordiljera šiaurėje dar kartą šakojasi į Meridos kordiljerą (Venesueloje) ir Sierra del Perijá, apsupdamos Marakaibo ežerą pakrantėje.
Šioje Andų teritorijoje dvi svarbiausios upės formuoja du ilgus lygiagrečius gausiai gyvenamus slėnius, kuriuose vyrauja suni klimatinė juosta, rūgščios dirvos, sudarydamos aukštikalnių stepes – paramus. Magdalenos aukštupyje (piečiausiai) yra Magdalenos tarpeklis, vidurupyje – Bogotos plynaukštė. Kaukos slėnyje išskiriami du tankiai gyvenami slėniai.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Regione buvo išvystyta aukšto lygio kultūra, kuri ispanų neretai buvo lyginama su inkų kultūra.
Senovėje čia klestėjo priešistorinės San Augustino, kitos kultūros. Jas sukūrė čibčai, tauta, apgyvendinusi visą šią teritoriją. Ilgainiui Rytiniuose Anduose (aplink dabartinį Bogotos miestą) susiformavo smulkių valstybėlių konfederacija, valdoma muiskų. Svarbiausios dvi valstybėlės, vadomos valdovų, tituluojamų sipa ir sake. Gausus aukso dirbinių naudojimas inspiravo legendas apie El Dorado šalį.
Šis regionas buvo vienintelė sritis, neįjungta į Inkų imperiją XV a.
XVI a. Muiskų konfederacija buvo užkariauta ispanų.
