Andrés Bello

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Andresas Beljas
Andrés de Jesús María y José Bello López
Andresas Beljas
Gimė 1781 m. lapkričio 29 d.
Karakasas
Mirė 1865 m. spalio 15 d. (83 metai)
Santjagas
Veikla Čilės - Venesuelos poetas, humanistas, teisininkas (teisėtyrininkas tarptautininkas), filosofas, švietėjas.
Vikiteka Andrés Bello
Parašas

Andresas Beljas (isp. Andrés Bello, pilnas vardas: Andrés de Jesús María y José Bello López, 1781 m. lapkričio 29 d. Karakasas1865 m. spalio 15 d. Santjagas) – ČilėsVenesuelos poetas, humanistas, teisininkas (teisėtyrininkas tarptautininkas), filosofas, švietėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo 1810 m. gyveno Anglijoje (Londone), kur įkūrė žurnalus La Biblioteca Americana (1823 m.) ir El Repertorio Americano (1826–27 m.). 1829 m. persikėlė į Santjagą, kur buvo pakviestas Čilės vyriausybės. Organizavo Čilės nacionalinę švietimo sistemą, sudarė Čilės civilinį kodeksą. Nuo 1842 m. buvo Čilės universiteto rektorius.

Žymiausi kūriniai – klasicistinės poemos: „Kreipimasis į poeziją“ (Alocución a la poesia, 1823 m.) ir „Odė atogrąžų žemdirbystei“ (Stiva a la agricultura en la zona torrida, 1826 m.). Jose aukštinami nepriklausomybės idealai, darbas, dorovė, kviečiama grįžti prie paprasto gyvenimo. Parašė veikalus „Tarptautinės teisės pagrindai“ (Principios de Derecho international, 1832 m.), „Suvokimo filosofija“ (Filosofia del entendimiento, 1843 m.), Lotynų Amerikai skirtą ispanų kalbos gramatiką (1847 m.)[1].

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Andrés Bello. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003