Andrius Volanas
Andrius Andriejus Volanas (1530 m. – 1610 m., Bijutiškės, Gardino sritis) – XVI a. politikos ir kultūros veikėjas, humanistas, publicistas. Gimęs dabartinės Lenkijos teritorijoje (Silezijoje) vokiečių šeimoje. Mokėsi Frankfurto prie Oderio universitete, vėliau Karaliaučiaus universitete. Tarnavo Mikalojaus Radvilos Rudojo dvare, nuo 1568 m. tapo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio sekretoriumi ir šias pareigas ėjo valdant Žygimantui Augustui, Steponui Batorui, Zigmantui Vazai.
Konfesija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Jau studijų Frankfurte metu susipažino su reformacijos idėjomis, o savo konfesinę tapatybę apibrėžė kaip Šveicarijos reformatų (kalvinistų) (jų lyderiai buvo Jonas Kalvinas ir Henrikas Bulingeris). Reformatų bažnyčios mokymui skyrė daug savo veikalų, polemizavo su jėzuitais, tuometiniu vyskupu Valerijumi Protasevičiumi.
Veikalas „Apie politinę arba pilietinę laisvę“[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
A. Volano veikalas „Apie politinę arba pilietinę laisvę“ (1572) – žymiausias Lietuvos Renesanso politinės minties pavyzdys. A. Volanas iškelia laisvės svarbą, apibrėžia ją kaip dorybę, be kurios kitos dorybės negali funkcionuoti. Laisvė, anot autoriaus, yra prigimtinis dalykas, todėl smerkiama žiauri valdovo viešpatija, despotija, savivalė. A. Volanas mano, jog tik laisvė leidžia naudotis gėrybėmis, o savivalė privalo būti pažabota, tai padaryti gali tik įstatymas, t. y. geri įstatymai stiprina laisvę, bet neleidžia ja piktnaudžiauti ir baudžia už kitų laisvių pažeidimus. Valstybė suvokiama kaip bendrosios laisvės saugotoja. Autorius visuomenę įsivaizduoja kaip lygiateisių piliečių bendruomenę, kai visi yra lygūs prieš įstatymus: „Mūsų nuomone, pakankamai tikra ir tvirta kiekvieno žmogaus laisvė bus tuomet, kai įstatymai privers žmones gyventi vienoje valstybėje niekam nekenkiant“[1]. Luomai nėra uždari, žmogui suteikiama galimybė rinktis ir keistis, jis nėra determinuotas. Individas yra autonomiškas, o su bendrija susisaisto teisiniais santykiais, todėl jo laisvė tampa priklausoma nuo kito asmens laisvių. Įstatymai turi remtis pagrindiniais bruožais: žmonių lygybe, laisvės poreikiu ir sveiko proto sprendiniais, teisingumo pojūčiu.
A. Volano liberalumą rodo asmens vertės nesaistymas su prigimtimi ir priklausymu tam tikram luomui, siūloma švelninti baudžiavą – pakeisti baudžiauninkus į laisvus samdinius. Taip pat keliami ypač griežti moralės reikalavimai. Kritikuojamas svetimavimas, paleistuvystė, girtuoklystė, godumas, prabanga, kaip dalykai griaunantys krikščioniškąją moralę.
Laidotuvių kalba Mikalojui Radvilai Rudajam[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1589 m. parašė laidotuvių kalbą mirus Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai Rudajam. „Laidotuvių kalboje“ šlovina dorybę ir narsą, teisingumą ir dosnumą, kaip idealaus valstybės piliečio savybes.[2]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Andrius Volanas, Rinktiniai raštai, Vilnius, 1996;
- Kuolys D., Asmuo, tauta, valstybė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorinėje literatūroje. Renesansas. Barokas. Vilnius, 1992.
- Ulčinaitė E. Lietuvos Renesanso ir Baroko literatūra. Vilnius, 2001.
- Pociūtė D. Volanas, šaltiniai.info