Ancijus

Ancijus it. Anzio
Ancijaus uostas

Ancijus 41°26′00″ š. pl. 12°37′00″ r. ilg. / 41.43333°š. pl. 12.61667°r. ilg. / 41.43333; 12.61667 (Ancijus)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Italija
Regionas	Lacijus
Provincija	Romos provincija

Gyventojų (2008)	52 192
Plotas	43 km²
Tankumas (2008)	1 214 žm./km²
Altitudė	3 m

Vikiteka	Ancijus

Ancijus (it. Anzio) – miestas vidurio Italijoje, Lacijaus srityje, Tirėnų jūros pakrantėje, 57 km į pietus nuo Romos. Jūrų uostas (prekyba, žvejyba, jachtų prieplauka, keltų linija į Poncos salas). Maisto (žuvies apdirbimo), chemijos pramonė. Pajūrio kurortas.

Jūros pakrantėje yra daug senovės Romos didikų vilų liekanų, viena iš jų identifikuota kaip imperatoriaus Nerono (joje rasta vertingų meno kūrinių, iš jų – senovės graikų Apolono skulptūra), taip pat yra romėnų uosto ir teatro liekanos. Rasta daug skulptūrų, keramikos dirbinių ir kt. 8 km nuo Ancijaus trykšta karštosios versmės.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pasak legendos, Ancijus įkurtas Odisėjo sūnaus Antėjo. Nuo V a. pr. m. e. iki romėnų užkariavimo miestas buvo volskų sostinė. 338 m. pr. m. e. miestą užėmė romėnai ir vadino Ancijumi (lot. Antium). Miestas tapo romėnų valdovų ir didikų poilsiaviete. Ancijuje gimė Romos imperatoriai Kaligula ir Neronas. 59 m. Neronas įkūrė uostą.

Žlugus Romos imperijai miesto reikšmė sumenko, jis buvo nuniokotas arabų antpuolių. 1698 m. popiežių Inocento XII ir Klemenso XI iniciatyva pastatytas naujas uostas, Ancijus tapo svarbiu prekybos centru ir kurortu. 1944 m. sausio – gegužės mėn. prie Ancijaus išsilaipinus Didžiosios Britanijos ir JAV desantui vyko smarkūs mūšiai su vokiečių kariuomene, užtverusia Sąjungininkams kelią iš pietų Italijos į Romą^[1].