Analitinė sociologija
Analitinė sociologija – sociologijos kryptis, bandanti paaiškinti tokius makrosocialinius reiškinius kaip socialinė segregacija ar socialinė stratifikacija per mikro-lygmens mechanizmus. Tai bandoma pasiekti sutelkiant dėmesį į individų veiksmus ir sąveikas bei naudojant kompiuterines simuliacijas.
Jos atstovai remiasi pažiūra, jog tinkami moksliniai aiškinimai privalo kuo tiksliau nurodyti konkrečius mechanizmus sukėlusius socialinius reiškinius. Jie taip pat laikosi mokslinio realizmo pozicijos: teoretiniai modeliai negali remtis empiriškai klaidingomis prielaidomis apie žmonių motyvaciją, kognityvinius procesus, ar socialinius reiškinius (ir t. t.) net jei tokios prielaidos naudingos prognozuojant socialinius reiškinius.
Analitiniai sociologai teoretinių modelių kūrimui plačiai naudoja agentais grįstą modeliavimą. Tai kompiuterinės simuliacijos, kurių metu autonomiški agentai sąveikauja pagal tam tikras iš anksto nustatytas taisyklės. Ši technika padeda suprasti, kaip įvairūs makrosocialiniai reiškiniai gali sekti iš daugelio pavienių socialinių sąveikų. Vienas pirmųjų tokios simuliacijos pavyzdžių buvo Thomo Schellingo segregacijos modelis.
James Coleman, Jon Elster, Robert K. Merton, Thomas Schelling ir Raymond Boudon yra laikomi klasikais analitinės sociologijos atstovų tarpe.
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Hedstrom, P. (2005). Dissecting the social: On the principles of analytical sociology. Cambridge University Press.
- Hedström, P., & Bearman, P. (2009). The Oxford handbook of analytical sociology. Oxford University Press.
- Demeulenaere, P. (Ed.). (2011). Analytical sociology and social mechanisms. Cambridge University Press.
- Manzo, G. (Ed.). (2014). Analytical sociology: actions and networks. John Wiley & Sons.
- Elster, J. (2015). Explaining social behavior: More nuts and bolts for the social sciences. Cambridge University Press.