Amonijas Sakas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Amonijas Sakas (lot. Ammonius Saccas, sen. gr. Ἀμμώνιος Σακκᾶς) – III a. Romos imperijos valdomame Egipte (Aleksandrijoje) gyvenęs helenų filosofas, vienas iš neoplatonizmo tradicijos pradininkų.

Apie filosofo biografiją žinoma tik iš nuotrupų. V a. autorius Teodoretas pirmasis mini Amoniją pravarde Sakas, esą, šis dirbęs nešiku (sakos). Būta bandymų asmenvardį Saccas susieti su indiška Šakjų (Śākya, Sākiya, Sakka) gimine, taip pabrėžiant indiškas (vedantiškas) neoplatonizmo šaknis.[1] Pasak Eusebijo, Amonijas gimęs kaip krikščionis, bet atsivertęs į pagonybę (tačiau jis gali būti painiojamas su kitais Amonijais – pvz., krikščionių autoriumi Amoniju Aleksandriečiu). Jokių Amonijo veikalų nėra žinoma. Pas jį vienuolika metų mokėsi taip pat Egipte gimęs filosofas Plotinas. Teigiama, kad Amonijas Plotiną ir kitus savo mokinius (Hereniją, Origeną) supažindinęs su ezoteriniu platonizmu (Numenijo neopitagorizmu). Dažnai teigiama, kad pas Amoniją mokęsis Origenas – žymus krikščionių autorius, tačiau daugelis dabartinių tyrinėtojų teigia, kad tai kitas Origenas.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. R.T. Wallis „Phraseology and Imagery in Plotinus and Indian Thought“ in R. Baine Harris (ed.), Neoplatonism and Indian Thought (Norfolk, VA, 1982): The International Society for Neoplatonic Studies pp.119-120 n. 72.
  2. Algis Uždavinys. Helėniškoji filosofija. Nuo Numenijo iki Sirijano. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2003. p. 96–98.