Alsėjų kalbos

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Alsėjų kalbų paplitimas prieš kontaktus su baltaisiais

Alsėjų kalbos (taip pat jakonų kalbos) – iš dviejų glaudžiai susijusių kalbų, kuriomis buvo kalbama palei centrinę Oregono pakrantę, susidedanti kalbų šeima.

Kalbų šeimai priklausė dvi kalbos:

Abi šios kalbos yra išnykusios. Kai kuriuose šaltiniuose nurodoma, kad buvo du tos pačios kalbos dialektai.[1]

Alsėjų vardas kilęs iš kusų kalbos. Alsėjų kalba paskutinį kartą fiksuota 1942 m., kai ja dar kalbėjo paskutinis mokėjęs šią kalbą John Albert. Jakinų kalba paskutinį kartą fiksuota 1884 m.

Alsėjų kalbos gali turėti tolimų ryšių su kusų kalbomis ir siuslaw kalba. Jos taip pat gali būti susijusios su vintų kalbomis. Šių galimų ryšių tyrimai yra susiję ir platesne penučių kalbų superšeimos hipoteze.

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]