Aleksejus Leonovas

Aleksejus Leonovas
Aleksejus Leonovas 2013 m.
Gimė	1934 m. gegužės 30 d. Listvianka, Kemerovo sritis
Mirė	2019 m. spalio 11 d. (85 metai) Maskva, Rusija
Tėvai	Archipas (1892–1981)
Sutuoktinis (-ė)	Svetlana (g. 1940)
Vaikai	Viktorija (1961–1996), Oksana (g. 1967)
Veikla	TSRS lakūnas – kosmonautas
Žinomas (-a) už	pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą
Žymūs apdovanojimai
dukart Tarybų Sąjungos didvyris
Vikiteka	Aleksejus Leonovas
Parašas

Aleksejus Leonovas (rus. Алексе́й Архи́пович Лео́нов, 1934 m. gegužės 30 d. Listviankoje, Kemerovo srityje – 2019 m. spalio 11 d. Maskvoje) – TSRS lakūnas – kosmonautas, pirmasis žmogus, išėjęs į atvirą kosmosą, dailininkas, aviacijos generolas majoras.

Biografija

1957 m. baigė Čiugujevo karinės aviacijos mokyklą, karinių oro pajėgų lakūnas. Nuo 1960 m. priimtas į kosmonautų rengimo grupę, 1968 m. baigė N. Žukovskio karo aviacijos inžinierių akademiją.

1965 m. kovo 18 d. kosminio laivo „Voschod-2“ (laivo vadas – Pavelas Beliajevas) antrasis pilotas, 1965 m. kovo 18 d. pirmą kartą žmonijos istorijoje išėjo į atvirą kosmosą, nutolo nuo laivo 5 metrus, atvirame kosmose išbuvo 12 min. ir 9 sek. Pirmą kartą vizualiai stebėjo atmosferos optinius reiškinius aptemusiame Žemės horizonte. Skrydis truko 1 parą, 2 val., 2 minutes ir 17 sekundžių.

1975 m. liepos 15-21 d. laivo Sojuz-19 vadas. Tai buvo pirmasis bendras tarptautinis TSRS-JAV projekto Sojuz – Apollon skrydis, parodęs bendro techninių – organizacinių priemonių sprendimo bei kosmoso įsisavinimo galimybę tarptautiniu mastu. Skrydis truko 5 paras, 22 val., 30 min. ir 51 sek.

1970–1991 m. J. Gagarino kosmonautų rengimo centro vadovo pavaduotojas, 1992–1993 m. – privačios firmos kosminių programų direktorius, nuo 1993 m. „Alfa-Banko“ direktorių tarybos pirmojo pavaduotojo patarėjas.

Surengė savo paveikslų parodų, išleido albumų.

Papildoma informacija

A. Leonovo pirmąjį skrydį ir išėjimą į atvirą kosmosą lydėjo daug nesusipratimų ir ypatingų situacijų: išsipūtęs kosminis skafandras jam ilgai neleido grįžti į kosminį laivą. Laivui leidžiantis sugedo automatinė orientacijos sistema, kosmonautams teko orientuotis ir leistis rankiniu būdu. Dėl šios priežasties kosmonautai nusileido nenumatytoje vietoje, 180 km šiauriau nuo Permės miesto. TASS savo pranešime tai pavadino nusileidimu „atsarginiame rajone“, nors iš tiesų tai buvo neįžengiama taiga. Dvi naktis didžiuliame šaltyje kosmonautai praleido vieni. Tik trečią dieną per gilų sniegą slidėmis atvyko gelbėtojai, kurie turėjo iškirsti mišką malūnsparniui nusileisti.

1969 m. sausio 22 d. buvo automobilyje, kurį korteže važiuojantį į Kremlių apšaudė karininkas V. Iljinas, kėsinęsis į L. Brežnevą.

Mokslinė veikla

Svarbiausios mokslinių tyrimų kryptys: kosminių skrydžių poveikis regos aštrumui, kosmonautų psichologinio rengimo ypatumai; su kitais suprojektavo hidrolaboratoriją, specialų skafandrą. 4-rių išradimų ir 10-ties mokslo darbų autorius.

Bibliografija

• Erdvės ir laiko suvokimas kosmose, su V. Lebedevu, 1966 m.,
• Kosmonautų psichologinio rengimo ypatumai, su V. Lebedevu, 1967 m.
• Kosmoso pėstysis, vaikams, 1967 m.,
• Saulės vėjas, vaikams, 1969 m.,

Įvertinimas

• 1965, 1975 m. dukart Tarybų Sąjungos didvyris,
• Bulgarijos LR Socialistinio darbo didvyris,
• Vietnamo DR didvyris;