Aleksandras Suvorovas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Aleksandras Suvorovas

Gimė	1730 m. lapkričio 24 d. Maskva, Rusija
Mirė	1800 m. gegužės 18 d. (69 metai) Sankt Peterburgas
Tėvas	Vasilijus Ivanovičiaus Suvorovas
Motina	Jevdokija Manukova

Veikla	rusų karvedys, karinis strategas

Žymūs apdovanojimai


Vikiteka	Aleksandras Suvorovas

Aleksandras Vasiljevičius Suvorovas (rus. Александр Васильевич Суворов; 1730 m. lapkričio 24 d. Maskvoje – 1800 m. gegužės 18 d. Sankt Peterburge) – rusų karvedys, generalisimas, vienas didžiausių Naujųjų laikų karinių strategų. Jis nėra pralaimėjęs nei vieno mūšio, taip pat pagarsėjo, kai pervedė armiją per Alpes.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandras Suvorovas buvo vienintelis Vasilijaus Ivanovičiaus Suvorovo sūnus. Maskvoje Suvorovas baigė Kadetų akademiją, kartu įgijo karinį bei civilinį laipsnį. 1751 m. paskirtas generolo majoro N. F. Sokovnino adjutantu, kovo-spalio mėnesiais keliavo į Drezdeną bei Vieną diplomatinės misijos metu. 1758 m. buvo Klaipėdos pilies komendantas. Puikiai pasirodė Turkijos ir Rusijos karo metu, vėliau vadovavo visai sąjungininkų kariuomenei turkų-austrų karo metu. Čia Suvorovas ne tik kovėsi puikiai mūšio lauke, bet ir paėmė ne vieną svarbią turkų gynybinę pilį. Taip pat buvo vienas iš rusų kariuomenės vadų, kuris prisidėjo prie 1794 metų sukilimo numalšinimo. Vėliau dalyvavo Italijos kampanijoje, kurios tikslas buvo „pamokyti“ Prancūziją, po to kai ši po savo revoliucijos ėmė skleisti Europai idėjas apie respubliką. Nepatenkinta visa Europos monarchija nusprendė pamokyti prancūzus ir visi susitarę puolė Prancūziją, kartu puolė ir Rusija, kurios armijai Suvorovas vadovavo. Nors tada visai prancūzų armijai vadovavo Napoleonas Bonapartas, tačiau abu šie didieji karvedžiai nesusikovė, nes Napoleonas tuo metu buvo savo Egipto kampanijoje. Nors ši kampanija ir baigėsi nesėkmingai, Aleksandras Suvorovas jokio mūšio nepralaimėjo ir netgi dar labaiu išgarsėjo, kai pervedė armiją per Šveicarijos Alpes. Tačiau tada jau Suvorovas perspėjo Europą, kad pavojinga tokiam žmogui, kaip Napoleonas Bonapartas leisti vadovauti Prancūzijoje, nes tada Europai kiltų pavojus prasidėti neramumams. Ir jis buvo teisus. Nors jo žygiuose buvo žiauriai elgiamasi su aplinkiniais, nemažai plėšikaujama, tačiau pats savo kariam buvo labai geras, bendravo kaip lygus su lygiais, reikalavo iš jų visų jėgų. Karius net kartais vadino „broliais“^{[reikalingas šaltinis]}.

1768–72 dalyvavo kovose prieš Baro konfederaciją (Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga) .

1771 09 prie Stolovičų (Baltarusija) savarankiškai be savo valdžios leidimo su 700 pėstininkų sumušė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono M. K. Oginskio kariuomenę (užpuolęs naktį) .

Vadovavo malšinant 1794 sukilimą, 1794 11 šturmu užėmė Varšuvos priemiestį Pragą, kurios gynėjų pagrindą sudarė paskutinės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės dalys (apie 8000 karių) ir apie 3000 Lenkijos kariuomenės karių (jo įsakymu sužeistieji buvo pribaigiami vietoje, išžudyta dauguma Pragos gyventojų).