Alavas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Alavas (Sn)
Periodinė grupė

Metalas

Atomo numeris 50
Išvaizda

Sidabriškai baltas

Atomo savybės
Atominė masė
(Molinė masė)

118,710(7) а.m.v. (g/mol)

Atomo spindulys

145 pm

Jonizacijos energija
(pirmas elektronas)

708,6 kJ/mol (eV)

Elektronų konfigūracija

[Kr]4d10 5s²5p²

Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys

153 pm

Jono spindulys

? pm

Elektroneigiamumas

1,93 (pagal Polingą)

Elektrodo potencialas

?

Oksidacijos laipsniai

4 2

Termodinaminės savybės
Tankis

7,265 g/cm³

Šiluminė talpa

(25 °C) (baltasis)
27,112 J/(K·mol)

Šiluminis laidumas

(300 K) 66,8 W/(m·K)

Lydymosi temperatūra

505,08 K

Lydymosi šiluma

7,03 kJ/mol

Virimo temperatūra

2875 K

Garavimo šiluma

296,1 kJ/mol

Molinis tūris

16,34 cm³/mol

Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė

Keturkampė

Gardelės periodas

? Å

Alavas (Stannum) – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Sn (lot. Stannum), eilės numeris 50. Tai sidabriškai pilkas, blizgantis, tamprus ir labai minkštas, lengvai liejamas, kalus, atsparus atmosferos įtakai metalas. Naudojamas plieninei skardai alavuoti, įvairiuose lydiniuose. Nedidelis kiekis alavo dedamas ir į monetas – 50, 20 ir 10 euro centų monetos turi apie 1 % alavo.

Alavas buvo žinomas nuo maždaug 5000 m. pr. m. e. Istorijos laikotarpis, kai alavas plačiai naudotas bronzos gamybai, vadinamas „bronzos amžiumi“.

Trys metalinio alavo atmainos – pilkasis (alfa; patvarus iki 13,2 °C), baltasis (beta; iki 173 °C) bei gamma (γ). Svarbiausia druska – alavo chloridas (SnCl2, SnCl4), naudojama pluoštui dažyti, kaip reduktorius organinėje sintezėje, paviršiaus aktyvavimui prieš cheminį metalizavimą. Monoksidas (SnO) naudojamas kaip katalizatorius ar juodasis pigmentas, dioksidas (SnO2) – kaip baltas pigmentas, transporto priemonių apsaugai nuo apledėjimo. Svarbiausi lydiniai – bronza, žalvaris, babitas. Grynas bei lydinyje su švinu naudojamas litavimui.

Gamtoje randamas mineraluose (kasiterite, stanite ir dar keliolikoje kitų), gaunamas iš rūdų. Gamtinį alavą sudaro 10 stabilių izotopų mišinys (nuo 112 iki 124 atominės masės), izotopas 124Sn šiek tiek radioaktyvus.