Akrobatinis slidinėjimas

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Akrobatinis slidinėjimas – laisvo stiliaus slidinėjimas (angl. freestyle skiing) – akrobatinis slidinėjimas (angl. aerial skiing) arba mogulas.

Laisvo stiliaus slidinėjimo istorija

Slidinėjimas laisvu stiliumi prasidėjo 1930-aisiais, kai Norvegijos slidininkai pradėjo demonstruoti akrobatikos elementus per kalnų slidinėjimo varžybas. Vėliau profesionalių slidininkų atliekami slidinėjimo pasirodymai be konkurencijos JAV demonstravo tai, kas vėliau tapo čiuožimu laisvu stiliumi (angl. freestyle skiing). Akrobatinis slidinėjimas išsyvystė apie 1950 metus. Akrobatinis slidinėjimas vystėsi toliau 1960-aisiais ir į 1970-aisiais. 1960-ųjų pabaigoje akrobatinio slidinėjimo lyderiai buvo Wayne Wong, John Clendenin, ir Tom LeRoy. Kai kurie žmonės manė, kad šis slidinėjimo stilius yra pernelyg pavojingas ir nenorėjo, kad akrobatinis slidinėjimas taptu olimpine sporto šaka. Laisvos formos sportas turėjo kelias taisykles ir kėlė pavojų; kelio sužalojimai tapo bendru reiškiniu profesionaliems akrobatiniams slidininkams. Tarptautinė Slidinėjimo Federacija (FIS) pripažino akrobatinį slidinėjimą kaip sportą 1979 metais ir įvedė naujas taisykles dėl sportininkų ir šuolio technikos, kad suvaldytų pavojingus lenktynių elementus. Pirmosios Pasaulio čempionato serijos buvo organizuotos 1980, ir pirmas Pasaulio čempionatas įvyko 1986 Tignise, Prancūzijoje. Akrobatinis slidinėjimas buvo demonstruojamas kaip parodomoji sporto šaka 1988 Žiemos Olimpinėse žaidynėse Kalgaryje. Mogulas buvo pridėtas 1992 Žiemos Olimpinėse žaidynėse Albervilyje, Prancūzijoje ir akrobatinio slidinėjimo varžybos buvo pridėtos 1994 Žiemos Olimpinėms žaidynėms Lilehameryje, Norvegijoje.

Akrobatinis slidinėjimas

Akrobatiniai slidininkai įsibegėję šoka nuo mažų tramplinų, paprastai pastatytų iš medienos, kartais metalo ir apdengto sniegu, kurie išstumia juos į priekį iki 12-15 metrų ore. Ore slidininkai atlieka įvairius judesius ir susisukimą prieš nusileidimą ant nuo 34 iki 39 laipsnių pasvirusio šlaito apytiksliai 30 metrų ilgyje. Aukščiausio lygio sportininkai gali vienu metu daryti trigubus užpakalinius salto su keturiais ar penkiais piruetais. Keturgubi užpakaliniai salto buvo pademonstruoti ant sniego (sąmoningai) keturių vyrų: Frank Bare, Matt Chojnaki, Eric Bergoust ir Nicholas Fontaine. Šiuo metu kvadrofoniniai salto nėra leistini lenktynėse. Yra du akrobatinio slidinėjimo varžymosi variantai: vertikalus ir horizantalus. Vertikaliuose šuoliuose, judėjimai, kuriuose slidininko slidės pakyla aukščiau negu galva, yra neleidžiami. Tai akrobatiniame slidinėjime labiausiai paplitęs tipas tarp jaunesnių sportininkų. Horizontaliuose šuoliuose, slidininkai atlieka sudėtingus salto.

Taškų skaičiavimas

Akrobatinis slidinėjimas yra balais vertinamas sportas, ir varžybų dalyviai yra vertinami dėl šuolio pakilimo (20 %), šuolio technikos (50 %) ir nusileidimo (30 %). Sudėtingumo balai yra pagrindiniai faktoriai visam rezultatui.

Mogulas

Mogulas arba gūbrinis slidinėjimas yra laisvo stiliaus slidinėjimo tipas, kur slidininkai čiuožia tarp kalnelių.

Mogulo varžybos

Pirmos akrobatinio slidinėjimo varžybos su mogulo rungtimi įvyko 1971 metais. Mogulo varžybos vyksta kasmet visame pasaulyje. Mogulas tapo oficiali sporto šaka Žiemos Olimpinėse žaidynėse nuo 1992 metų ; tai buvo parodomasis sportas 1988 Kalgaryje. Pirmas Pasaulio čempionatas buvo surengtas 1986 metais, ir yra šiuo metu jie rengiami nelyginiais metais.

Per varžybas sportininkai turi čiuožti aplink suformuotus kalnelius ir atlikti triukus. Kai kurie bendri triukai yra: nugara X (slidžių sukryžiavimas ore), 360 X . Šlaitas yra statokas, paprastai tarp 22 ir 32 laipsnių (dažniausiai 28 laipsniai), ir apytiksliai 200-270 metrų ilgio. Šuoliai mogulo lenktynėse yra mažesni negu akrobatiniame slidinėjime.

2006 Olimpinė mogulo trasa