Akadų kalba

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akadų kalba
lišānum akkadītum
KalbamaAsirija, Babilonija
Kalbančiųjų skaičiusmirusi kalba
KilmėSemitų kalbos
Kalbos kodai
ISO 639-1nėra
ISO 639-2akk
ISO 639-3akk
SILakk

Akadų kalbasemitų kalbų grupės kalba, kuria buvo kalbama senovės Mesopotamijoje. Rašytinė kalba naudojo iš šumerų kalbos perimtą dantiraštį. Kalbos pavadinimas kilęs iš Akado miesto, vieno iš Mesopotamijos civilizacijos centrų.

II tūkstantmečio pr. m. e. akadų kalbos variantai vartoti Asirijoje ir Babilonijoje vadinami asirų kalba ir babiloniečių kalba. Rašytinė literatūra šia kalba klestėjo II tūkstantmetyje pr. m. e. Kalbos nuosmukis prasidėjo apie VIII a. pr .m. e., ją pamažu išstūmė aramėjų kalba. Helenizmo laikotarpiu kalbos vartojimas susiaurėjo iki šventyklose dirbusių mokslininkų ir šventikų. Paskutinis akadų kalbos paminklas dantiraščiu yra iš I a.[1]

Kalbos paminklai iššifruoti XIX a. viduryje.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Marckham Geller, "The Last Wedge," Zeitschrift für Assyriologie und vorderasitische Archäologie 86 (1997): 43–95.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]