Adomas Chmara
| Adomas Chmara | |
|---|---|
| |
| Chmaros | |
| |
| Herbas „Kšivda“ | |
| Gimė | 1720 m. gruodžio 20 d. |
| Mirė | 1805 m. birželio 9 d. (84 metai) |
| Tėvas | Antonijus Chmara |
| Motina | Katerina Vėževičiūtė |
| Sutuoktinis (-ė) | Mariana Vaina-Oranskytė |
| Žymūs apdovanojimai | |
  | |
Adomas Mykolas Stanislovas Chmara (1720 m. gruodžio 20 d. – 1805 m. birželio 9 d.) – LDK valstybinis veikėjas, Minsko medžioklis (1748 m.) ir taurininkas (1756 m.), mažojo antspaudo sekretorius (1752–1760 m.), Minsko kaštelionas (1779–1784 m.), paskutinis Minsko vaivada (1784–1793) m., Nuolatinės tarybos narys nuo 1783 metų, Šv. Stanislovo ir Baltojo erelio ordinų kavalierius.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Lietuvos neturtingų bajorų Chmarų giminės atstovas, herbo „Kšivda“ savininkas, Antonijaus Chmaros ir Katerinos Vėževičiūtės sūnus.
1748 m. Adomas Chmara gavo Minsko medžioklio pareigybę, 1752 m. tapo mažos spaudos sekretoriumi, 1756 m. – Minsko pataurininkiu. 1760 metais Adomas Chmara tapo viceprokuroru, o 1765 m. – Lietuvos prokuroru.
1761–1782 m. ne kartą buvo renkamas pasiuntiniu (deputatu) į seimus, 1785 m. buvo renkamas LDK tribunolo maršalka. 1764 m. tapo LDK generalinės konfederacijos nariu. 1779 metais Adomas Chmara gavo Minsko kašteliono pareigybę.
Stengėsi reformuoti savo ūkį: statė malūnus, gamino plytas, užsiiminėjo vyno gamyba, domėjosi savo valstiečių gyvenimu. Išleido knygą apie ūkio valdymą: „Instrukcija ekonomui“. 1780 m. pastatė rūmus, kuriuose buvo biblioteka, archyvas ir ligoninė.
Buvo vedęs Marianą Vainą-Oranskytę, santuokoje su ja vaikų neturėjo.
Adomas Chmara buvo palaidotas savo pastatytoje bažnyčioje, Dubrovo kaime.[1]
Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Dariusz Rolnik: Adam Chmara ostatni wojewoda miński i Stanisław August. O podstawach, trwałości i rozpadzie sojuszów oraz przyjaźni politycznych w czasach.
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Adomas Mykolas Rakickis |
 1779–1784 |
Po to: Simonas Zabiela |
| Prieš tai: Juozapas Mikalojus Radvila |
1784–1793 |
Po to: - |
| ||||||||||