Šlaitas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.
Įspėjamasis kelio ženklas: įkalnė. Statumas nurodytas procentais.

Šlaitas – stebimos plokštumos forma, kurios visi taškai turi tokias savybes:

  • bet kuri per tašką išvesta atkarpa vienam gale turi aukščiausios reikšmės tašką, o kitame gale – mažiausios.
  • bent viena per tašką išvesta atkarpa turi skirtingas galinių taškų reikšmes.
  • atkarpos taškų reikšmės išsidėsčiusios tolydžiai.

Dažniausiai žodžiu šlaitas apibūdinama reljefo forma. Stebima reljefo plokštuma sudaryta iš aibės taškų, turinčių skirtingą absoliutinį arba santykinį aukštį.

Formos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šlaitai skirstomi į lygius, įgaubtus, išgaubtus, banguotus. Šlaitai būna nuožulnūs arba statūs. Statesnius reljefo šlaitus yra sunkiau įveikti ratuotoms priemonėms, lengviau – vikšruotoms, dar lengviau – galūninėms.

Apskaičiavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Reljefo lygaus šlaito lygybė:

,

kur l yra šlaito ilgis, a – šlaito aukštis (reikšmių tarp šlaito apačios ir viršaus skirtumas), α – kampas tarp horizonto ir šlaito. Kampas α vadinamas šlaito statumu. Šlaito aukščio apskaičiavimo pavyzdys lauke: stovėdami šlaito apačioje žiūrime į mūsų akių lygio tašką šlaito viršuje ir su eklimetru nustatome šlaito polinkio kampą α. Su matavimo juosta arba matavimo rulete išmatuojame tiesų atstumą nuo šlaito apačios iki viršaus, sužinome reikšmę l. Šlaito statumas taip pat matuojamas procentais.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Kontvainas R. Topografija. Mokymo priemonė geografijos specialybės studentams. V., 2000. p 69-73.