Abu Jusufas Jakubas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Atlantas (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Aleksasfi (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 1: Eilutė 1:
'''Abu Jusufas Jakubas''' ''(abū yūsuf ya`qūb ben `abd al-ḥaqq)'' ([[Arabų kalba|arab.]]: أَبُو يُوسُف يَعقُوب بن عَبد الحَقّ) [[Marinidai|Marinidų dinastijos]] vadas, o nuo [[1269]] m. [[Marokas|Maroko]] valdovas (g. nežinoma — m. [[1286]] m.) Abu Jusufas Jakubas buvo [[Abdal Chakas I Abu Mahometas|Abdal Chako I]]-ojo sūnus.
'''Abu Jusufas Jakubas''' ''(abū yūsuf ya`qūb ben `abd al-ḥaqq)'' ([[Arabų kalba|arab.]]: أَبُو يُوسُف يَعقُوب بن عَبد الحَقّ, g. nežinoma – m. [[1286]] m.) [[Marinidai|Marinidų dinastijos]] vadas, o nuo [[1269]] m. [[Marokas|Maroko]] valdovas. Abu Jusufas Jakubas buvo [[Abdal Chakas I Abu Mahometas|Abdal Chako I]]-ojo sūnus.
==Istorija==
==Istorija==
Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. [[1262]] m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į [[Marakešas|Marakešą]], bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. [[1266]] m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu [[Abdal Ula Alvasikas|Abdal Ula Alvasiu]], bet šis sudarė sąjungą su [[Tlemsenas|Tlemseno]] valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). [[1268]] m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie [[Muluja|Mulujos]] ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė [[1269]] m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al-muslîmîn), kad nereikėtų vadintis [[Kalifas|kalifu]], religiniu musulmonu (amîr al-muminîn). [[1272]] m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. [[1273]] m. užėmė [[Seuta|Seutą]] ir [[Tanžeris|Tanžerį]], kur pirma kartą panaudojo artileriją. [[1275]] m. [[Granada|Granados]] musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Guadalkiviras|Guadalkiviro]] žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar [[1277]], [[1282]] ir [[1285]] m. [[1286]] m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė [[Alchesirasas|Alchesirase]].
Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo [[1259]] m. Po brolio [[Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas|Abu Jahijos Bakro]] mirties, valdžią [[Fesas|Fese]] bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. [[1262]] m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į [[Marakešas|Marakešą]], bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. [[1266]] m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu [[Abdal Ula Alvasikas|Abdal Ula Alvasiu]], bet šis sudarė sąjungą su [[Tlemsenas|Tlemseno]] valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). [[1268]] m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie [[Muluja|Mulujos]] ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė [[1269]] m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al-muslîmîn), kad nereikėtų vadintis [[Kalifas|kalifu]], religiniu musulmonu (amîr al-muminîn). [[1272]] m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. [[1273]] m. užėmė [[Seuta|Seutą]] ir [[Tanžeris|Tanžerį]], kur pirma kartą panaudojo artileriją. [[1275]] m. [[Granada|Granados]] musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į [[Ispanija|Ispaniją]] ir [[Guadalkiviras|Guadalkiviro]] žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar [[1277]], [[1282]] ir [[1285]] m. [[1286]] m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė [[Alchesirasas|Alchesirase]].


==Nuorodos==
==Nuorodos==

12:01, 30 gruodžio 2007 versija

Abu Jusufas Jakubas (abū yūsuf ya`qūb ben `abd al-ḥaqq) (arab.: أَبُو يُوسُف يَعقُوب بن عَبد الحَقّ, g. nežinoma – m. 1286 m.) – Marinidų dinastijos vadas, o nuo 1269 m. Maroko valdovas. Abu Jusufas Jakubas buvo Abdal Chako I-ojo sūnus.

Istorija

Vadovauti Marinidams Abu Jusufas Jakubas pradėjo 1259 m. Po brolio Abu Jahijos Bakro mirties, valdžią Fese bandė užimti jo sūnus, bet nugalėjo jauniausias Abdal Chako I-ojo sūnus Abu Jusufas Jakubas. Jam jau buvo 40 metų ir kronikose rašoma, kad jis buvo rūstus karys bei religingas valdovas, – naktinis meldėsi ir skaitė šventus raštus. 1262 m. jis pirmą kartą išsiruošė žygiui į Marakešą, bet įnirtinga kova prie miesto sienų buvo nesėkminga. 1266 m. Abu Jusufas Jakubas vedė derybas su naujuoju Maroko kalifu Abdal Ula Alvasiu, bet šis sudarė sąjungą su Tlemseno valdovu Abu Jahija I-uoju (Abu Yahya I bin Zayyan). 1268 m. Abu Jusufas Jakubas nugalėjo Abu Jahijos I-ojo armiją prie Mulujos ir vėl patraukė link Marakešo, kurį užėmė 1269 m. spalio mėn. Abu Jusufas Jakubas pasiskelbė musulmonų emyru (amîr al-muslîmîn), kad nereikėtų vadintis kalifu, – religiniu musulmonu (amîr al-muminîn). 1272 m. antrą kartą nugalėjo Tlemseno valdovą prie Islio upės, bet pačio Tlemseno užimti nepavyko. 1273 m. užėmė Seutą ir Tanžerį, kur pirma kartą panaudojo artileriją. 1275 m. Granados musulmonu prašymu, Abu Jusufas Jakubas persikėlė į Ispaniją ir Guadalkiviro žemupyje sutriuškino kastiliečių armiją. Abu Jusufui Jakubui padėti Granados musulmonams į Ispaniją teko sugrįžti dar 1277, 1282 ir 1285 m. 1286 m. kovą Abu Jusufas Jakubas mirė Alchesirase.

Nuorodos

Prieš tai:
Abu Jahija Bakras ibn Abdalchakas
Marinidų dinastija
1259-1286
Po to:
Jusufas Abu Jakubas