Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas: Skirtumas tarp puslapio versijų
S →Istorija: {{abejotinas}} - VU niekada nebuvo perkeltas į Kauną, o VDU niekada nesivadino S.Batoro vardu |
→Istorija: Pataisyti abejotini faktai |
||
Eilutė 16: | Eilutė 16: | ||
== Istorija == |
== Istorija == |
||
{{abejotinas}} |
|||
Vilniaus universitete fizika buvo dėstoma jau nuo pat [[1579]] metų. Tiesa, tuomet fizika laikyta [[Aristotelis|Aristotelio]] [[Filosofija|filosofijos]] dalimi, tad ir dėstoma buvo [[Vilniaus_universiteto_Filosofijos_fakultetas|Filosofijos fakultete]]. [[1753]] m. įkurta |
Vilniaus universitete fizika buvo dėstoma jau nuo pat [[1579]] metų. Tiesa, tuomet fizika laikyta [[Aristotelis|Aristotelio]] [[Filosofija|filosofijos]] dalimi, tad ir dėstoma buvo [[Vilniaus_universiteto_Filosofijos_fakultetas|Filosofijos fakultete]]. [[1753]] m. įkurta |
||
Astronomijos [[observatorija]], o [[1772]] m. pradėta dėstyti eksperimentinę fiziką. XVIII a. viduryje veikė Matematikos ir fizikos fakultetas. [[1803]] m. jame įkurta fizikos katedra. |
Astronomijos [[observatorija]], o [[1772]] m. pradėta dėstyti eksperimentinę fiziką. XVIII a. viduryje veikė Matematikos ir fizikos fakultetas. [[1803]] m. jame įkurta fizikos katedra. |
||
Tarpukariu |
Tarpukariu Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, [[Kaunas|Kaune]] [[1922]] m. buvo įkurtas [[Vytauto Didžiojo Universitetas]] su šešiais fakultetais. Gamtos-matematikos fakultete buvo įkurta Eksperimentinės fizikos katedra, kuri [[1930]] m. pervadinta tiesiog į Fizikos. [[1940]] m. katedra grįžo į Vilnių. [[1944]] m. profesoriaus [[Adolfas Jucys|Adolfo Jucio]] iniciatyva atkurta ir Teorinės fizikos katedra. |
||
[[1960]] m. Eksperimentinės fizikos katedra padalinta į Puslaidininkių ir Radiofizikos katedras. [[1965]] metais galiausiai sudarytas atskiras Fizikos fakultetas. [[1970]] m. įkurta Elektronikos katedra, [[1974]] m. pervadinta į Kieto kūno elektronikos katedrą. [[1973]] m. veiklą pradėjo Kvantinės elektronikos katedra, kurios dalis laboratorijų [[1982]] m. buvo perkeltos į naujai pastatytą Lazerinių tyrimų centrą. Visą tą laiką veikė Astronomijos observatorija. |
[[1960]] m. Eksperimentinės fizikos katedra padalinta į Puslaidininkių ir Radiofizikos katedras. [[1965]] metais galiausiai sudarytas atskiras Fizikos fakultetas. [[1970]] m. įkurta Elektronikos katedra, [[1974]] m. pervadinta į Kieto kūno elektronikos katedrą. [[1973]] m. veiklą pradėjo Kvantinės elektronikos katedra, kurios dalis laboratorijų [[1982]] m. buvo perkeltos į naujai pastatytą Lazerinių tyrimų centrą. Visą tą laiką veikė Astronomijos observatorija. |
12:51, 28 gruodžio 2007 versija
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas | |
Fizikos fakulteto logotipas | |
Įkurtas | 1965 m. |
---|---|
Dekanas | prof. habil. dr. Vytautas Balevičius |
Darbuotojų | 118 (2007 m.)[1] |
Studentų | 897 (2007 m.)[1] |
Bakalaurai | 690 (2007 m.)[1] |
Magistrantai | 159 (2007 m.)[1] |
Doktorantai | 48 (2007 m.)[1] |
Vieta | Vilnius, Lietuva |
Svetainė | www.ff.vu.lt |
Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas – vienas iš Vilniaus universiteto fakultetų, kuriame ruošiami visų pakopų fizikos, elektronikos inžinerijos specialistai.
Istorija
Vilniaus universitete fizika buvo dėstoma jau nuo pat 1579 metų. Tiesa, tuomet fizika laikyta Aristotelio filosofijos dalimi, tad ir dėstoma buvo Filosofijos fakultete. 1753 m. įkurta Astronomijos observatorija, o 1772 m. pradėta dėstyti eksperimentinę fiziką. XVIII a. viduryje veikė Matematikos ir fizikos fakultetas. 1803 m. jame įkurta fizikos katedra.
Tarpukariu Lenkijai okupavus Vilniaus kraštą, Kaune 1922 m. buvo įkurtas Vytauto Didžiojo Universitetas su šešiais fakultetais. Gamtos-matematikos fakultete buvo įkurta Eksperimentinės fizikos katedra, kuri 1930 m. pervadinta tiesiog į Fizikos. 1940 m. katedra grįžo į Vilnių. 1944 m. profesoriaus Adolfo Jucio iniciatyva atkurta ir Teorinės fizikos katedra.
1960 m. Eksperimentinės fizikos katedra padalinta į Puslaidininkių ir Radiofizikos katedras. 1965 metais galiausiai sudarytas atskiras Fizikos fakultetas. 1970 m. įkurta Elektronikos katedra, 1974 m. pervadinta į Kieto kūno elektronikos katedrą. 1973 m. veiklą pradėjo Kvantinės elektronikos katedra, kurios dalis laboratorijų 1982 m. buvo perkeltos į naujai pastatytą Lazerinių tyrimų centrą. Visą tą laiką veikė Astronomijos observatorija.
1969 metais suorganizuota pirmoji fizikų šventė – Fiziko diena (FiDi). FiDi kiekvieną pavasarį organizuoja patys studentai. Svarbi šventės dalis – eitynės nuo fizikos iki Filologijos fakulteto su Dinu Zauru, einančiu atsiprašyti studenčių filologių.
2003 liepos 1 d. – 2007 m. Fizikos fakultetui vadovavo prof. habil. dr. Jūras Banys (dabar – VU mokslo reikalų prorektorius). Nuo 2007 m. gruodžio 14 d. dekano pareigas eina prof. habil. dr. Vytautas Balevičius.
Katedros
Fizikos fakultete veikia:
- Astronomijos observatorija (www.astro.ff.vu.lt)
- Bendrosios fizikos ir spektroskopijos katedra (www.ff.vu.lt/bfsk)
- Kieto kūno elektronikos katedra (www.ff.vu.lt/KKEKwww)
- Kvantinės elektronikos katedra
- Lazerinių tyrimų centras (www.lasercenter.vu.lt)
- Puslaidininkių fizikos katedra (www.pfk.ff.vu.lt)
- Radiofizikos katedra (rfk.ff.vu.lt)
- Teorinės fizikos katedra (www.tfk.ff.vu.lt)
Žymūs studentai
- Povilas Brazdžiūnas
- Adolfas Jucys
- Vytautas Statulevičius
- Konstantinas Žukauskas
- Povilas Malakauskas
- Andrius Kubilius
Šaltiniai
- ↑ 1,0 1,1 1,2 1,3 1,4 Kviečia Vilniaus universitetas 2008. Vlnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2007. 88 p.:iliustr.
Nuorodos
- Oficiali Fizikos fakulteto svetainė
- FF studentų atstovybės svetainė
- FF Studentų mokslinės draugijos svetainė
- FiDi svetainė