Legionas

Romėnų legiono centurionas, apie 70 m. e. m. (šiuolaikinė imitacija)

Legionas – senovės Romos armijos sunkiųjų pėstininkų kovinis vienetas Romos respublikos – Romos imperijos laikais, sudarytas tik iš Romos piliečių. Jį sudarė kelios kohortos ir beveik visada kartu lydėdavo papildomas auksiliarijų pagalbinis dalinys (iš ne Romos piliečių sudarytas kovinis vienetas, kurio svarbi dalis buvo kavalerija, lankininkai, svaidyklininkai ir kitos specializuotos pajėgos).

Respublikos laikais legioną sudarė 4200 karių (legionierių), ir jis buvo suskirstytas į 35 manipulas. Tuo metu legionai nebuvo nuolatinė armija, jie būdavo surenkami iškilus karui ir paleidžiami po jo.

Po Marijaus armijos reformų 107 m. pr. m. e. legionai tapo nuolatine kariuomene, buvo skirstomi į smulkesnius vienetus – kohortas, kurių kiekvieną sudarė 600 karių. Viename legione būdavo 10 kohortų. Nuo Augusto laikų vieną kohortą sudarė tik 450 – 480 karių. Kiekvienas legionas turėjo savo numerį, o sėkmingiau pasirodę mūšiuose – ir kažkokį šlovingą pavadinimą, kaip išskirtinumo ženklą.