LGBT judėjimai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Lot-bot-as (aptarimas | indėlis)
S Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas
S iw
Eilutė 30: Eilutė 30:


== Nuorodos ==
== Nuorodos ==

* [http://www.gay.lt Lietuvos gėjai]
* [http://www.gay.lt Lietuvos gėjai]

* [http://www.ilga-europe.org International Lesbian and Gay Association (ILGA)]
* [http://www.ilga-europe.org International Lesbian and Gay Association (ILGA)]

* [http://www.atviri.lt/index.php?lang=1 Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL]
* [http://www.atviri.lt/index.php?lang=1 Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL]


[[Category:Politiniai judėjimai]]


[[en:LGBT social movements]]
[[Category:Politiniai judėjimai]]
[[Kategorija:Diskriminacija]]

12:48, 20 gruodžio 2007 versija

LGBT vėliava.

Socialiniai LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) judėjimai siekia visuomeninio homoseksualumo, biseksualumo bei transseksualumo pripažinimo. Šiuos judėjimus vienija kova už socialinę lygybę; taip pat yra sutelkiamas dėmesys LGBT bendruomenių vystymuisi. Šių dienų LGBT judėjimai yra atstovaujami kiek politiniame aktyvizme, tiek kultūrinėje veikloje, nuo lobistinės veiklos iki paradų gatvėse; judėjimas vyksta įvairiose socialinėse grupėse, tam yra naudojami įvairūs bendruomenių renginiai, žurnalai, filmai, knygos, moksliniai tyrinėjimai, netgi yra vykdoma atitinkama verslo veikla.

Tradiciškai Vakarų kultūroje homoseksualūs aktai būdavo smerkiami bei baudžiami (kartais - mirties bausme). Reformistai bei aktyvistai daugiau negu 100 metų bandė atkreipti dėmesį į šią probleminę situaciją bei sumažinti homoseksualių asmenų persekiojimą; kaip rezultatas, šiomis dienomis retai pasitaiko įstatymų, numatančių homoseksualių santykių draudimą.

Tikslai

Nepaisant daugelyje šalių esančių šiandieninių teisės aktų, apsaugančių homoseksualių asmenų teises, lesbietės ir gėjai iki šiol dažnai susiduria su nusistovėjusia diskriminacija, kartais peraugančia į atvirą priešiškumą ir fizinį smurtą. Fr. M. MacGreilas apibūdina tokį prietaringumą kaip “priešišką neigiamą pažiūrą ar pažiūrų sistemą į asmenį ar asmenis, priklausančius grupei ar kategorijai ir turinčius tas tariamas neigiamas savybes, būdingas tai grupei ar kategorijai”. Dirbančių LGBT lygių teisių srityje organizacijų nuomone, tokios pažiūros grindžiamos dezinformacija, baime, netolerancija ar tam tikra ideologija; teigiama, kad prietarų prieš homoseksualus jėga šioje visuomenėje tiesiogiai susijusi su nusikalstamu statusu, kuris buvo primestas homoseksualiems santykiams įstatymu, priešišku katalikybės požiūriu į homoseksualumą ir nepagrįsta nelogiška baime. LGBT judėjimo atstovų teigimu, dezinformacija vyrauja formuojant nuomonę, kad AIDS yra “gėjų nelaimė”, bei kuriant neigiamą mitą esą homoseksualumas susijęs su prievarta prieš vaikus. Pasak EQUAL projektą Lietuvoje,"Ideologija, kuri grindžiama prietarais ir diskriminacija prieš gėjus ir lesbietes, visada įrodinėja, kad heteroseksualumas “normalus” arba “natūralus”, o homoseksualumas - “nenormalus” arba “perversiškas”. Heteroseksualūs santykiai pateikiami, kaip pranašesni - taip pat, kaip ir kitose prietarų srityse. Rasizmas ir seksizmas irgi propaguoja vienos rasės ar lyties viršenybę."[1] Dėl šių priežasčių LGBT organizacijos visame pasaulyje dirba tam, kad sumažinti gėjų ir lesbiečių izoliaciją sukuriant informacijos ir komunikacijos tinklus bei homoseksualų informacijos ir paramos centrus; jos taip pat skleidžia informaciją apie homoseksualumą visuomeninėms institucijoms siekiant mažinti homoseksualų diskriminaciją; dalyvauja rengiant antidiskriminacinius ir registruotos partnerystės įstatymus; organizuoja visuomeninius ir kultūrinius renginius homoseksualams.

Opozicija

LGBT judėjimai yra pastovus įvairių organizacijų bei asmenų kritikos objektas, dėl moralinių, religinių ir kitų prieštaravimų homoseksualumui. Tyrimai parodė, kad neigiamai homoseksualumą vertinantys žmonės dažniausiai yra vyriškos lyties, amžiuje, religingi, bei konservatoriai.[2] Tokios socialinės grupės taip pat yra labiau linkusios turėti negatyvią nuomonę dėl kitų mažumų grupių[3], bei palaikyti tradicines lyčių roles.[4]

Šaltiniai

  1. „Mitai apie homoseksualumą“. Europos Bendrijų iniciatyva EQUAL.
  2. Žr. šiuos tyrimus:
    • Herek, G. M. (1994). Assessing heterosexuals’ attitudes toward lesbians and gay men. In "B. Greene and G.M. Herek (Eds.) Psychological perspectives on lesbian and gay issues: Vol. 1 Lesbian and gay psychology: Theory, research, and clinical applications." Thousands Oaks, Ca: Sage.
    • Kite, M.E. (1984). Sex differences in attitudes toward homosexuals: A meta-analytic review. Journal of Homosexuality, 10 (1-2), 69-81.
    • Morin, S., & Garfinkle, E. (1978). Male homophobia. Journal of Social Issues, 34 (1), 29-47.
    • Thompson, E., Grisanti, C., & Pleck, J. (1985). Attitudes toward the male role and their correlates. Sex Roles, 13 (7/8), 413-427.
    • Larson et al. (1980) Heterosexuals' Attitudes Toward Homosexuality, The Journal of Sex Research, 16, 245-257
    • Herek, G. (1988), Heterosexuals' Attitudes Toward Lesbians and Gay Men, The Journal of Sex Research, 25, 451-477
    • Kite, M.E., & Deaux, K., 1986. Attitudes toward homosexuality: Assessment and behavioral consequences. Basic and Applied Social Psychology, 7, 137-162
    • Haddock, G., Zanna, M. P., & Esses, V. M. (1993). Assessing the structure of prejudicial attitudes: The case of attitudes toward homosexuals. Journal of Personality and Social Psychology, 65, 1105-1118.
    • Lewis, Gregory B., Black-White Differences in Attitudes toward Homosexuality and Gay Rights, Public Opinion Quarterly, Volume 67, Number 1, Pp. 59-78
  3. Herek, G.M. (1991). Stigma, prejudice, and violence against lesbians and gay men. In: J. Gonsiorek & J. Weinrich (Eds.), "Homosexuality: Research implications for public policy" (pp. 60-80). Newbury Park, CA: Sage.
  4. Kyes, K.B. & Tumbelaka, L. (1994). Comparison of Indonesian and American college students' attitudes toward homosexuality. Psychological Reports, This includes possible anger at the dismissal of others believes to justify there own 74, 227-237.

Nuorodos