Egidijus Aleksandravičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

21:42, 14 gruodžio 2007 versija

Egidijus Aleksandravičius (g. 1956 m. lapkričio 21 d. Telšiuose) – istorikas.

Biografija

1975–1979 m. Vilniaus universitete studijavo istoriją, nuo 1979 m. Istorijos fakultete dirbo asistentu. 1983–1986 m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo 1986 m. to paties instituto bendradarbis. 1991 m. stažavosi Viskonsino valstijos universitete, Madisone, vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi Ilinojaus ir Helsinkio universitetuose. Nuo 1992 m. Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedros dėstytojas, nuo 1997 m. profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo 2000 m. Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas. E. Aleksandravičius yra vienas iš Gži internetinio portalo, siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.

1986 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje 1831–1863 m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. 1994 m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.

Bibliografija

Svarbiausios publikacijos

E. Aleksandravičius, Kultūrinis sąjūdis Lietuvoje 1831–1863 m.: Organizaciniai kultūros ugdymo aspektai, Vilnius: Mokslas, 1989.
E. Aleksandravičius, Blaivybė Lietuvoje XIX amžiuje (Lietuvių atgimimo istorijos studijos, t. 2), Vilnius: Žaltvykslė, 1990.
E. Aleksandravičius, Prieš aušrą: jaunieji Simono Daukanto bičiuliai, Vilnius: Žaltvykslė, 1991.
E. Aleksandravičius, XIX amžiaus profiliai: studijos ir straipsniai, Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1993.
E. Aleksandravičius, Lietuvos atgimimo kultūra. XIX amžiaus vidurys, Vilnius: baltos lankos, 1994.
E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Carų valdžioje: Lietuva XIX amžiuje, Vilnius: baltos lankos, 1996.
Žemaitijos istorija/ E. Aleksandravičius ir kt.; sudarytojas A. Nikžentaitis, Vilnius: REGNUM fondas, 1997.
E. Aleksandravičius, Praeitis, istorija ir istorikai, Vilnius: Vaga, 2000.
E. Aleksandravičius, A. Kulakauskas, Nuo amžių slenksčio: naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija, atspaudas iš „Darbų ir dienų“, t. 28, Kaunas: VDU leidykla, 2001.
E. Aleksandravičius, Kas iškirto varnui akį: politikos ir visuomenės kritikos etiudai, Vilnius : Versus aureus, 2004.

@@ Eilutė 2: / Eilutė 2: @@
 ==Biografija==
-[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], nuo 1979 m. Istorijos fakultete dirbo asistentu. [[1983]]–[[1986]] m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo 1986 m. to paties instituto bendradarbis. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsinas|Viskonsino valstijos]] universitete, [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojus|Ilinojaus]] ir [[Helsinkis|Helsinkio]] universitetuose. Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo [[2000]] m. Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas.
+[[1975]]–[[1979]] m. [[VU|Vilniaus universitete]] studijavo [[istorija|istoriją]], nuo 1979 m. Istorijos fakultete dirbo asistentu. [[1983]]–[[1986]] m. Lietuvos istorijos instituto aspirantas, nuo 1986 m. to paties instituto bendradarbis. [[1991]] m. stažavosi [[Viskonsinas|Viskonsino valstijos]] universitete, [[Madisonas|Madisone]], vėliau dirbo vizituojančiu profesoriumi [[Ilinojus|Ilinojaus]] ir [[Helsinkis|Helsinkio]] universitetuose. Nuo [[1992]] m. [[VDU|Vytauto Didžiojo universiteto]] Istorijos katedros dėstytojas, nuo [[1997]] m. profesorius. Buvo Humanitarinių mokslų fakulteto dekanu, universiteto prorektoriumi aukštosioms studijoms, senato pirmininku. Nuo [[2000]] m. Lietuvių išeivijos instituto direktorius, Išeivijos studijų centro vadovas. E. Aleksandravičius yra vienas iš [[Gži (portalas)|Gži internetinio portalo]], siekiančio aukštesnių žurnalistinės etikos standartų, draugijos narių.
 m. apgynė istorijos mokslų kandidato disertaciją „Kultūrinis-organizacinis judėjimas Lietuvoje [[1831]]–[[1863]] m.“, po nepriklausomybės atkūrimo ji nostrifikuota. [[1994]] m. apgynė habilitacinę disertaciją „Lietuvių Atgimimo kultūra“.