Prancūzų epas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Prancūzų epas''' tai poemos, kurių yra likę apie 100. Išlikusios poemos vadinamos ''šanson de žest'' ([[Prancūzų kalba|pranc.]]''chanson de geste'').

 

 

''Šanson de žest'' yra įvairaus ilgumo – nuo 1000 iki 20 000 eilučių ir susideda iš nevienodo ilgumo posmelių, arba „tiradų“, kiekvienas nuo 5 iki 40 dešimtskiemenių eilučių, su [[cezūra]] po 4 arba 6 skiemens. Eilutės susietos asonansais (balsių sąskambiais), kurie vėlyvesnėse redakcijose paprastai pakeisti taisyklingais rimais. Šios poemos buvo skiriamos dainuoti, be to visa poema buvo dainuojama viena melodija, kuri kartojasi iš eilutės į eilutę. Poemų atlikėjai, dažnai ir jų autoriai buvo žonglieriai, jie išnešiodavo jas po visą [[Prancūzija|Prancūziją]]. Patraukęs į save dėmesį ir surinkęs iš pradžių nedidelį, bet pamažu augantį klausytojų būrelį, žonglierius šūkteldavo visiems tylėti, o paskui imdavo dainuoti [[Rečitatyvas|rečitatyvu]], pritardamas pats sau mažyte [[arfa]] arba dažniau [[viola]]. Jeigu poema būdavo labai ilga, kartais jos pakakdavo savaitei.