Kirdeikių šv. Jono Krikštytojo bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų
negimė bažnyčioje |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
{{ltbaz|Kirdeikiai001.JPG|Kaišiadorių|Molėtų|Utenos rajonas|Kirdeikiai||medis|[[1927]] m.|[[istorizmas]]}} |
{{ltbaz|Kirdeikiai001.JPG|Kaišiadorių|Molėtų|Utenos rajonas|Kirdeikiai||medis|[[1927]] m.|[[istorizmas]]}} |
||
'''Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia''' stovi [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] kaime, [[Pakasas|Pakaso]] ežero pietvakariniame krante. |
'''Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia''' stovi [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] kaime, [[Pakasas|Pakaso]] ežero pietvakariniame krante. Klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas. |
||
==Istorija== |
==Istorija== |
||
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia [[1920]] m. liko [[Lenkija|Lenkijos]] okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia [[1925]] m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui [[Juozas Breiva|Juozui Breivai]] už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į [[Kirdeikiai|Kirdeikius]] ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. [[1926]]-[[1927]] m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). [[1927]] m. vyskupas [[Juozapas Kukta]] bažnyčią konsekravo. [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė [[1939]] m. |
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia [[1920]] m. liko [[Lenkija|Lenkijos]] okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia [[1925]] m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui [[Juozas Breiva|Juozui Breivai]] už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į [[Kirdeikiai|Kirdeikius]] ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. [[1926]]-[[1927]] m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). [[1927]] m. vyskupas [[Juozapas Kukta]] bažnyčią konsekravo. [[Kirdeikiai|Kirdeikių]] klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė [[1939]] m. Palaidotas bažnyčios šventoriuje). Kirdeikiuose gimė lietuvių atgimimo veikėjas, poetas, aušrininkas, kunigas [[Silvestras Gimžauskas]] ([[1844]]-[[1897]]). [[1936]] m. pašventinti S. Gimžausko parapijos namai. |
||
==Architektūra== |
==Architektūra== |
||
| Eilutė 13: | Eilutė 13: | ||
==Varpai== |
==Varpai== |
||
Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo aštuoni varpai. Didysis "Benediktas" nulietas |
Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo aštuoni varpai. Didysis "Benediktas" nulietas [[1930]] m. Varpas pakrikštytas jo fundatoriaus Benedikto Paukštės vardu. <ref>[http://www.xxiamzius.lt/archyvas/xxiamzius/20030530/katben_01.html XXI amžius, Nr.42] </ref> Mažasis varpas su lotyniškais įrašais nulietas [[XVIII a.]] Virš apsidos esančiame bokštelyje kabo dar vienas nedidelis varpas. |
||
== Šaltiniai == |
|||
<references/> |
|||
[[Category:Utenos rajono bažnyčios]] |
[[Category:Utenos rajono bažnyčios]] |
||
11:30, 28 lapkričio 2007 versija
 | |
|---|---|
| |
| Vyskupija | Kaišiadorių |
| Dekanatas | Molėtų |
| Savivaldybė | Utenos rajonas |
| Gyvenvietė | Kirdeikiai |
| Statybinė medžiaga | medis |
| Pastatyta (įrengta) | 1927 m. |
| Stilius | istorizmas |
Kirdeikių Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia stovi Kirdeikių kaime, Pakaso ežero pietvakariniame krante. Klebonas kunigas Jurgis Kazlauskas.
Istorija
Dalis Linkmenų parapijos su bažnyčia 1920 m. liko Lenkijos okupuotoje teritorijoje. Okupacinė valdžia 1925 m. iškėlė bylą Linkmenų klebonui Juozui Breivai už lietuvių kultūrinę veiklą. Jis pabėgo į Kirdeikius ir pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Lietuvos valdžia skyrė miško medžiagos ir 35 000 litų. 1926-1927 m. medinė bažnyčia buvo pastatyta (projektavo ir statybą prižiūrėjo inž. Litas). 1927 m. vyskupas Juozapas Kukta bažnyčią konsekravo. Kirdeikių klebonas J. Breiva stiprino lietuvybę, rėmė lietuvių partizanų judėjimą (mirė 1939 m. Palaidotas bažnyčios šventoriuje). Kirdeikiuose gimė lietuvių atgimimo veikėjas, poetas, aušrininkas, kunigas Silvestras Gimžauskas (1844-1897). 1936 m. pašventinti S. Gimžausko parapijos namai.
Architektūra
Bažnyčia istoristinė (vyrauja gotikos elementų imitacija), su trisiene apside ir priestatais prie jos, 2 bokštais ir išsikišusiu fasadu. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvoros pamatas akmeninis su iškilusiomis kolonėlėmis, kurias jungia vietinio kalvio nukalti ažūriniai elementai (tvorelės), vartai taip pat metaliniai.
Varpai
Viename iš bažnyčios bokštų (varpinėje) kabo aštuoni varpai. Didysis "Benediktas" nulietas 1930 m. Varpas pakrikštytas jo fundatoriaus Benedikto Paukštės vardu. [1] Mažasis varpas su lotyniškais įrašais nulietas XVIII a. Virš apsidos esančiame bokštelyje kabo dar vienas nedidelis varpas.