Magdalena Draugelytė-Galdikienė: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Prieš tai darytas keitimas Kitas pakeitimas →

Ištrintas turinys Pridėtas turinys

Inline

14:49, 22 lapkričio 2007 versija

Magdalena Draugelytė Galdikienė (1891 m. Bardauskuose – 1979 m. Putname) - pedagogė, visuomenės veikėja.

Biografija

Magdalena Draugelytė gimė 1891 metais rugsėjo 26 dieną Bardauskų kaime prie Gižų Petro Draugelio, mokytojo, šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, kurių visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė). Dar besimokindama Marijampolės mergaičių gimnazijoje ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti Lietuvių katalikių moterų draugijos Marijampolės skyrių.

1910 metais baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. 1912 metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus Peterburge. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų ateitininkų kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė 1915 ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. 1917 Odesoje ištekėjo už dailininko Adomo Galdiko ir kartu su juo 1918 m. grįžo į Lietuvą.

Kaune prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Ji nuo 1919 metų tik su trumpomis pertraukomis vadovavo Lietuvių Katalikių moterų draugijai, tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat šios organizacijos likvidavimo 1940 metais. 1920 ji buvo išrinkta į steigiamąjį seimą, o vėliau ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį. 1922 jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva buvo pakeistas civilinis kodeksas beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo 1923 iki 1936 m. buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Ji taip pat pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė - nuo 1921 metų su pertraukomis redagavo „Moterį“ (1921–1940), tuo metu vienintelį laikraštį, specialiai skirtą moterims – nors pati gana retai rašė spaudoje.

Sovietams 1944 metais artėjant prie Lietuvos ji su vyru pasitraukė į Vokietiją. 1952 atvyko į JAV, apsigyveno Niujorke, kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą. Gyvendama emigracijoje ji išlaikė šeimą, kad Adomas Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties 1973 metais persikraustė į Puntamą, kur 1979 gegužės 22 dieną mirė.

Literatūra:

Ona Gaigalaitė Beleckienė, "Neužmirštami metai", 2004, Kaunas.
"Moteris", 1935, nr.3. Visas numeris skirtas Magdalenos Galdikienės garbei.
Anelė Butkuvienė, "Garsios Lietuvos moterys", baltos lankos, 2007.
Charlotte Willard, Adomas Galdikas: A Color Odyssey, October House, 1973.
Monika Liulevičienė, “Magdalena Draugelytė-Galdikienė – visuomenininkė,” Tėvynės sargas, 1977.
Anelė Butkuvienė, “Tiesos, meilės, meno vardan,” Šeimininkė, 2001, spalio 3d, nr. 40.
Danutė Vailionytė, “Nenuilstanti Lietuvos pilietinės visuomenės kūrėja,” XXI amžius, 2001 balandžio 25, nr.31.
"Lietuvių enciklopedija", V- VI t., 1955, Bostonas.

@@ Eilutė 1: / Eilutė 1: @@
-'''Magdalena Draugelytė Galdikienė''' (1891 Bardauskai –  1979 Putnamas) - pedagogė, visuomenės veikėja.
+'''Magdalena Draugelytė Galdikienė''' ([[1891]] m. Bardauskuose –  [[1979]] m. Putname) - [[Pedagogika|pedagogė]], visuomenės veikėja.
 ==Biografija==
-Magdalena Draugelytė gimė 1891 metais rugsėjo 26 dieną Bardauskų kaime prie [[Gižai|Gižų]] Petro Draugelio, mokytojo, šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, kurių visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė). Dar besimokindama Marijampolės mergaičių gimnazijoje ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] [[Marijampolė|Marijampolės]] skyrių.
+Magdalena Draugelytė gimė [[1891]] metais [[rugsėjo 26]] dieną Bardauskų kaime prie [[Gižai|Gižų]] Petro Draugelio, mokytojo, šeimoje. Šioje šeimoje užaugo septyni vaikai, kurių visi buvo leidžiami į mokslus. Galima manyti, kad Magdalenai Draugelytei didelę įtaką darė jos vyresni broliai kunigas Vladas Draugelis bei gydytojas Eliziejus Draugelis, taip pat sesuo Apolonija Draugelytė (Čemarkienė). Dar besimokindama Marijampolės mergaičių gimnazijoje ji suorganizavo mergaičių lavinimosi būrelį, padėjo seseriai Apolonijai organizuoti [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių katalikių moterų draugijos]] [[Marijampolė|Marijampolės]] skyrių.
-metais baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. 1912 metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus [[Peterburgas|Peterburge]]. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė 1915 ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. 1917 [[Odesa|Odesoje]] ištekėjo už dailininko Adomo Galdiko ir kartu su juo 1918 grįžo į Lietuvą.
+[[1910]] metais baigusi gimnaziją mokė Liepojos lietuvių mokykloje, Obelių mergaičių ūkio mokykloje. [[1912]] metais įstojo į Aukštuosius pedagoginius kursus [[Peterburgas|Peterburge]]. Čia ji vėl įsitraukė į organizacinę veiklą, suorganizavo studentų [[ateitininkai|ateitininkų]] kuopelę, kuriai pirmaisiais metais ir vadovavo. Pedagoginius kursus baigė [[1915]] ir per karą mokytojavo įvairiose vietose Rusijoje. [[1917]] [[Odesa|Odesoje]] ištekėjo už dailininko [[Adomas Galdikas|Adomo Galdiko]] ir kartu su juo [[1918]] m. grįžo į Lietuvą.
-[[Kaunas|Kaune]] prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Ji nuo 1919 metų tik su trumpomis pertraukomis vadovavo [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių Katalikių moterų draugijai]], tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat šios organizacijos likvidavimo 1940 metais. 1920 ji buvo išrinkta į steigiamąjį seimą, o vėliau ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį. 1922 jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva buvo pakeistas civilinis kodeksas beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo 1923 iki 1936 buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Ji taip pat pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė - nuo 1921 metų su pertraukomis redagavo "Moterį" (1921-1940) – pradžioje vienintelį laikraštį specialiai skirtą moterims – nors pati gana retai rašė spaudoje.
+Kaune prasidėjo jos aktyvus profesinis ir visuomeninis gyvenimas. Ji nuo [[1919]] metų tik su trumpomis pertraukomis vadovavo [[Lietuvių katalikių moterų draugija|Lietuvių Katalikių moterų draugijai]], tuo metu didžiausiai moterų organizacijai Lietuvoje, iki pat šios organizacijos likvidavimo [[1940]] metais. [[1920]] ji buvo išrinkta į steigiamąjį seimą, o vėliau ir pirmąjį, antrąjį bei trečiąjį. [[1922]] jos bei kitų moterų parlamente iniciatyva buvo pakeistas civilinis kodeksas beveik sulyginęs moterų ir vyrų teises. Seimuose ji taip pat dirbo švietimo, darbo bei socialinės apsaugos komisijose. Visais tais metais ji buvo aktyvi ir kaip pedagogė – mokė vokiečių kalbos, o nuo [[1923]] iki [[1936]] m. buvo Švenčiausiosios Jėzaus Širdies kongregacijos mergaičių mokytojų seminarijos direktorė. Ji taip pat pasireiškė kaip gabi spaudos organizatorė - nuo [[1921]] metų su pertraukomis redagavo „Moterį“ ([[1921]]–[[1940]]), tuo metu vienintelį laikraštį, specialiai skirtą moterims – nors pati gana retai rašė spaudoje.
-Sovietams 1944 metais artėjant prie Lietuvos ji su vyru pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. 1952 atvyko į JAV, apsigyveno [[New York|New Yorke]] kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą. Gyvendama emigracijoje ji prisiėmė finansinį šeimos išlaikymą ant savo pečių, kad Adomas Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties ji 1973 metais persikraustė į Puntamą, kur 1979 gegužės 22 dieną mirė.
+Sovietams [[1944]] metais artėjant prie Lietuvos ji su vyru pasitraukė į [[Vokietija|Vokietiją]]. [[1952]] atvyko į JAV, apsigyveno [[New York|Niujorke]], kur vėl įsitraukė į organizacinę veiklą. Gyvendama emigracijoje ji išlaikė šeimą, kad Adomas Galdikas galėtų atsidėti tik kūrybai. Po vyro mirties [[1973]] metais persikraustė į Puntamą, kur [[1979]] [[gegužės 22]] dieną mirė.
 ==Literatūra:==