Teresė Kubilinskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Karcioji (aptarimas | indėlis)
Ji savo pavardę dažnai rašė kaip "Kobelinskytė".
(Jokio skirtumo)

14:11, 22 lapkričio 2007 versija

Teresė Kubilinskaitė (1879 – 1926) - pedagogė, visuomenės veikėja

Biografija

Teresė gimė 1879 gruodžio 29 dieną Viktoro ir Pranciškos Kubilinskių šeimoje. Šeima gyveno Aleksote, kur buvo namų savininkai bei turėjo žemės. Jų namuose buvo kalbama lenkiškai, bet kaip pabrėžė Povilas Januševičius jie „mylėjo savo kraštą Lietuvą tėvynę.” Kubilinskaitės pirmoji mokytoja buvo jos motina, kuri ir paruošė ją į gimnaziją. Ji mokėsi Kauno “Marijos gimnazijoje”. Devyniolikos metų Kubilinskaitė baigė šią rusišką gimnaziją su pagyrimu. Gavus mokytojos cenzą, ji pradėjo privačiai mokytojauti. Pradžioje keturis metus dirbo Naugardiškių dvare Garliavos parapijoje, dvaro valdytojų Zabielskių šeimoje, vėliau Liepojoje. Ji gerai mokėjo lenkų, rusų, prancūzų, vokiečių kalbas, žinojo jų literatūrą. Tuo tarpu lietuvių kalbą mokėjo prastai. Bet grįžus iš Liepojos į Kauną, ji lankė slaptus lietuvių kalbos kursus, paskui ėmė lietuvių kalbos pamokas pas Tadą Žilinską. Vėliau ji lankė Saulės kursus, o juos baigusi buvo pakviesta dirbti juose mokytoja.

Bemokytojaudama Kaune ji taip pat vedė Viešąjį Lietuvių katalikų knygyną ir skaityklą (įsteigtus Povilo Januševičiaus), dėstė lietuvių kalbą Šv. Zitos draugijoje, dirbo komitete pirmajam moterų suvažiavimui Kaune surengti, taip pat pasidarbavo 1908 įkuriant Lietuvių katalikių moterų draugiją. Šioje organizacijoje ji buvo viena pagrindinių darbuotojų. Ji kartu su Januševičiumi parengė šios draugijos įstatus, kurie buvo parašyti vadovaujantis Belgijos, Vokietijos katalikių moterų draugijų įstatais. Mergaičių namų ūkio mokykloje ji iki pat karo dirbo mokytoja, bet už tai atlyginimo neėmė. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui ji pradėjo dirbti gailestingąją seserimi. Grįžusi jau po nepriklausomybės atgavimo ir radus suformuotą naująją Lietuvių katalikių moterų draugiją valdybą, ji prie draugijos daugiau neprisidėjo, o tik atsidavė gailestingosios sesers darbui iki pat mirties 1926 metais.

Jos feministines pažiūras, moterų judėjimo išmanymą liudija jos straipsniai spausdinti „Lietuvaitėje“, nors jų nėra ypatingai daug. Ji buvo oficialioji „Lietuvaitės“ (ėjusios 1910-1914) redaktorė ir matyti, kad redaktoriaujant ji tampriai bendradarbiauvo su P.Januševičiumi, kuris ypatingai daug rašė straipsnių į šį laikraštį.

Literatūra:

  • P. Gražbylys [Povilas Januševičius], "Teresė Kubilinskaitė: jos gyvenimas ir mirtis", Kaunas, 1931.