Lotynų imperija: Skirtumas tarp puslapio versijų
S robotas Pridedama: bg, cs, el, es, he, ko, pt, ru, sr, zh Keičiama: en, nl |
S robotas Pridedama: hu:Latin Császárság |
||
| Eilutė 15: | Eilutė 15: | ||
[[fr:Empire latin de Constantinople]] |
[[fr:Empire latin de Constantinople]] |
||
[[he:האימפריה הלטינית]] |
[[he:האימפריה הלטינית]] |
||
[[hu:Latin Császárság]] |
|||
[[it:Impero latino]] |
[[it:Impero latino]] |
||
[[ja:ラテン帝国]] |
[[ja:ラテン帝国]] |
||
00:22, 18 lapkričio 2007 versija
Lotynų imperija – feodalinė valstybė, gyvavusi 1204 – 1261 m. Sukurta IV kryžiaus žygio dalyvių (prancūzų ir italų kryžiuočių) Bizantijos imperijos teritorijoje. Apėmė didesniąją Balkanų pusiasalio, Mažosios Azijos šiaurinę, vakarinę dalį, Jonijos ir Egėjo jūrų salas. Sostinė – Konstantinopolis. Valstybinės pavadinimas kilo iš to, kad graikai lotyniškai kalbančius kryžiuočius vadino lotynais. Lotynų imperija sudarė Konstantinopolio imperatoriaus ir jo vasalų valdos. Svarbiausios iš jų Tesalonikų karalystė, Achajų ir Atėnų kunigaikštystės. Labai įtakingi valstybėje buvo Venecijos pirkliai ir feodalai. Nuo 1222 m. Lotynų imperija, kariaudama su Nikėjos, Trapezunto imperijomis ėmė prarasti teritorijas. 1261 m. Nikėjos imperijos kariuomenė užėmė Konstantinopolį, ir Lotynų imperija žlugo.
