174 866
pakeitimai
S (robotas Pridedama: nl:De IS-curve) |
S (Kai kurių rašybos, skyrybos, wiki ar kitų klaidų taisymas) |
||
'''IS''' grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai '''IS''' reiškia: '''I''' - investicijos, '''S''' - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklausonuo pajamų, mokesčių, investicijų ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smugdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa (
Kol kas apie pusiausvyrą prekių rinkoje kalbėjome tik kaip apie lygybę tarp paklausos ir gamybos. Tačiau pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teoriją“ (1936).
==Kitimai==
Sakykime, vyriausybė nutaria sumažinti biudžeto deficitą, ir tai daro nemažindama savo išlaidų, tačiau didindama mokesčius. Tokia [[
Kaip mokesčių padidėjimas paveiks prekių ir finansų rinkas ir atitinkamai kaip reaguos '''IS''' ir '''LM''' kreivės? Kadangi didėjant mokesčiams, žmonių disponuojamos pajamos mažės, tai mažės ir vartojimas, ir tokiu būdu multiplikatoriaus pagalba mažės gamyba. Apskritai, esant bet kokiai palūnakų normai, didesni mokesčiai reiškia mažesnę gamybą: kreivė '''IS''' pasislenka į kairę (mažėjant vyriausybės išlaidoms '''IS''' kreivė taip pat kasislenka kairėn). O kadangi mokesčiai nesusiję su palūkanų norma, jie niekaip ir neįtakos pusiausvyros pinigų rinkoje ir neveiks kreivės '''LM'''. Kitu atveju, kai mažėja mokesčiai arba didėja vyriausybės išlaidos, '''IS''' kreivė pasislenka dešinėn. Tai pavaizduota paveiksėlyje: palūkanų norma iš '''i<sub>1</sub>''' pasislenka į '''i<sub>2</sub>''', o gamyba – iš '''Y<sub>1</sub>''' į '''Y<sub>2</sub>'''.
|