Teisinis veiksnumas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Civilinis veiksnumas''' – nuo senovės [[Roma|Romos]] laikų vartojama teisinė sąvoka, apibūdinanti [[Roma|Romos]] [[pilietis|piliečio]] galėjimą įgyvendinti [[subjektinė teisė|subjektinę teisę]]. Šiuolaikinėje [[Civilinė teisė|civilinėje teisėje]] civilinis veiksnumas suprantamas kaip asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir pareigas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.5 straipsnis).

''Visiškas civilinis veiksnumas'' atsiranda, kai asmuo sulaukia pilnametystės[[pilnametystė]]s, t.y. aštuoniolikos metų. Visišką civilinį veiksnumą asmuo įgyja anksčiau, jei (a) sudaroma [[santuoka]] (kai įstatymai leidžia sudaryti santuoką nesulaukus aštuoniolikos metų); (b) nepilnametis, sulaukęs šešiolikos metų, teismo tvarka pripažįstamas visiškai veiksniu ([[teisinė emancipacija|emancipuotu]]).

[[vaikas|Vaikams]] iki keturiolikos metų būdingas ''dalinis veiksnumas'', reiškiantis, kad visus sandorius, išskyrus smulkius buitinius ir kai kuriuos kitus Lietuvos Respublikos civiliname kodekse numatytus sandorius, už juos sudaro tėvai.