IS/LM modelis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Naujas puslapis: frame| '''IS''' kreivė juda į dešinę dėl augančios palūkanų normos ir BVP padidėjimo. '''IS/LM modelis''' buvo atrastas sero Džono Hikso (John Hicks...
(Jokio skirtumo)

15:47, 6 lapkričio 2007 versija

IS kreivė juda į dešinę dėl augančios palūkanų normos ir BVP padidėjimo.

IS/LM modelis buvo atrastas sero Džono Hikso (John Hicks) ir Alvino Hanseno (Alvin Hansen), jis naudojamas nuo 1937.

Formuluotė

Šis modelis, tai apjungtos IS ir LM kreivės.

Horizontalioje ašyje atidedame pajamas (arba gamyba), kurias žymime Y. , o vertikalioje ašyje atidėsime palūkanų normą i. . IS/LM modelis gali labai daug papasakoti apie tai, kas atsitinka trumpu periodu su gamyba ir palūkanų norma, kai centrinis bankas nutaria padidinti pinigų pasiūlą arba kai vyriausybė nutaria padidinti mokesčius, arba kai vartotojai nustoja pasitikėti šviesia ūkio ateitimi.


IS grafikas yra mažėjanti kreivė. Inicialai IS reiškia: I - investicijos, S - taupymas. Ši kreivė prezentuoja pusiausvyrą prekių rinkoje. Prekių paklausa priklausonuo pajamų, mokesčių, investicijų ir vyriausybės išlaidų, t.y. Z = C(Y – T) + I + G. Mažėjantys mokesčiai ir didėjančios vyriausybės išlaidos didina visuminę paklausą ir bendrąsias (nominaliąsias) pajamas, o didėjantys mokesčiai ir mažėjančios vyriausybės išlaidos smugdo visuminę paklausą ir nominaliąsias pajamas. Padidėjusi paklausa ( tai gali nulemti vartotojų ar vyriausybės išlaidos) lemia gamybos augimą ir daro įtaką pajamų didėjimui. Didėjančios pajamos lemia toliau didėjančią paklausą, o tai nulemia tolesnį gamybos augimą ir t.t. galutinis rezultatas – padidėjusi gamybos apimtis, kurios pokytis didesnis negu pradinis paklausos pokytis.

Kol kas apie pusiausvyrą prekių rinkoje kalbėjome tik kaip apie lygybę tarp paklausos ir gamybos. Tačiau pusiausvyrą prekių rinkoje galime suprasti ir kaip lygybę tarp taupymo ir vartojimo. Būtent taip ją matė ir Džonas Meinardas Keinas savo garsiame veikale „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teoriją“ (1936).

Apibendrinant, esant duotai palūkanų normai, bet koks veiksnys, kuris sumažina pusiausvyros gamybą, atveda prie IS kreivės poslinkio kairėn. Taigi, pusiausvyros gamybą mažina: mokesčių didęjimas, vyriausybės išlaidų mažėjimas, vartotojų pasitikėjimo smukimas (jis mažina vartojimą esant pačioms disponuojamoms pajamoms). Pusiausvyros gamybą didina: mokesčių mažinimas, vyriausybės išlaidų didėjimas, vartotojų pasitikėjimo didėjimas.

LM lygtis – tai sąryšis apibrėžiantis pusiausvyrą pinigų rinkoje. Taigi, pusiausvyra pinigų rinkoje reikalauja, kad pinigų pasiūla būtų lygi pinigų paklausai. O tai reiškia, kad palūkanų norma i turi būti tokia, kad esant duotoms pajamoms, žmonės norėtų turįti pinigų kiekį lygų esamai pinigų pasiūlai. Apie pinigų paklausą mes galime mąstyti kaip apie likvidumo paklausą.

Panagrinėkime, kodėl pajamų padidinimas padidina palūkanų normą? Augant pajamoms, pinigų paklausa didėja, tačiau pinigų pasiūla yra duota. Būtent todėl palūkanų norma turi mažėti: dvi priešingos pinigų paklausos tendencijos – pajamų didėjimas lemia troškimą turėti daugiau pinigų ir palūkanų normos didėjimas, kuris lemia troškimą turėti mažiau pinigų – panaikina viena kitą. Šiame taške, pinigų paklausa yra lygi nepasikeitusiai pinigų pasiūlai, ir finansų rinkos vėl yra pusiausvyroje. Arba pusiausvyra finansų rinkose reiškia, kad esant duotam pinigų kiekiui, palūkanų norma yra auganti pajamų lygio funkcija. Ši priklausomybė yra išreikšta kreive LM.

Uždaroje ekonomikoje, IS kreivė yra apibrėžiama: Y=C(Y-T)+I(Y,i)+G, o LM kreivė apibrėžiama kaip M/P= Y L(i). Bet kuris taškas kreivėje IS rodo pusiausvyrą prekių rinkoje, o bet kuris taškas LM kreivėje – pusiausvyrą pinigų rinkoje. Tik abiejų kreivių susikirtimo taške yra suformuluojama bendra prekių ir pinigų rinkų pusiausvyra.


Kitimai

Sakykime, vyriausybė nutaria sumažinti biudžeto deficitą, ir tai daro nemažindama savo išlaidų, tačiau didindama mokesčius. Tokia fiskalinė politika vadinama stabdančia fiskaline politika. Skatinančioji fiskalinė politika – tai biudžeto deficito didinimo politika, kai arba didinamos vyriausybės išlaidos, arba mažinami mokesčiai, arba didinami transferiniai mokėjimai, arba derinamos išvardintos priemonės. Skatinančioji pinigų politika – tai pinigų pasiūlos didinimas pinigų politikos priemonėmis (obligacijų pirkimas atviroje rinkoje, atsargų normos mažinimas, diskonto normos mažinimas) siekiant gerinti gamybos augimą. Stabdančioji pinigų politika – pinigų pasiūlos mažinimas.

Kaip mokesčių padidėjimas paveiks prekių ir finansų rinkas ir atitinkamai kaip reaguos IS ir LM kreivės? Kadangi didėjant mokesčiams, žmonių disponuojamos pajamos mažės, tai mažės ir vartojimas, ir tokiu būdu multiplikatoriaus pagalba mažės gamyba. Apskritai, esant bet kokiai palūnakų normai, didesni mokesčiai reiškia mažesnę gamybą: kreivė IS pasislenka į kairę (mažėjant vyriausybės išlaidoms IS kreivė taip pat kasislenka kairėn). O kadangi mokesčiai nesusiję su palūkanų norma, jie niekaip ir neįtakos pusiausvyros pinigų rinkoje ir neveiks kreivės LM. Kitu atveju, kai mažėja mokesčiai arba didėja vyriausybės išlaidos, IS kreivė pasislenka dešinėn. Tai pavaizduota paveiksėlyje: palūkanų norma iš i1 pasislenka į i2, o gamyba – iš Y1 į Y2.

Sakykime, kas centrinis bankas atviros rinkos operacijų dėka padidino nominalių pinigų M kiekį. Kai kainų lygis nekinta (tai mūsų prielaida) toks padidinimas vienas prie vieno padidina ir realių pinigų kiekį (M/P). IS ir LM kreivių reakcija bus tokia: pinigų pasiūla tiesiogiai neveikia prekių paklausos ar pasiūlos, tad IS kreivė bus nepaveikta. O pinigų pasiūlos padidėjimas paslenka kreivę LM žemyn: esant duotam pajamų lygiui, pinigų kiekio didėjimas mažina palūkanų normą.

IS/LM modelis gerai aprašo ekonomikos elgseną trumpu periodu ir kai laikomės prielaidos, jog ekonomika yra uždara.

Istorija

IS/LM modelis gimė Ekonometrijos Konferencijoje surengtoje Oxford‘e 1936 metų rugsėjo mėnesį, kur Roy Harrod, John R. Hicks, ir James Meade pristatė mokslinį pranešimą apibūdinantį matematinius modelius, kurie reziumuoja John Maynard Keynes`o veikalą „Bendroji užimtumo, palūkanų ir pinigų teoriją“ (General Theory of Employment, Interest, and Money).

Susiję Modeliai

Nuorodos

  • Elmer G. Wiens: IS-LM Model - An On-line, Interactive IS-LM Model of the Canadian Economy.
  • The Hicks-Hansel IS-LM Model: [1] in-depth comment and explanation.