Magnetaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Orionus (aptarimas | indėlis)
tipografinės ir stiliaus klaidos, linkai
SieBot (aptarimas | indėlis)
S robotas Pridedama: tr:Magnetar
Eilutė 45: Eilutė 45:
[[sr:Магнетар]]
[[sr:Магнетар]]
[[sv:Magnetar]]
[[sv:Magnetar]]
[[tr:Magnetar]]
[[vi:Sao từ]]
[[vi:Sao từ]]
[[zh:磁星]]
[[zh:磁星]]

16:47, 4 lapkričio 2007 versija

Magnetaras ir jo magnetinio lauko jėgų linijos

Magnetaras – tai stiprų magnetinį lauką turinti neutroninė žvaigždė. Magnetinio lauko kitimas sąlygoja labai stiprų elektromagnetinį spinduliavimą, ypač rentgeno ir gama srityse.


Formavimasis

Magnetarais tampa daug masyvesnės už Saulę žvaigždės. Supernovos sprogimas nuneša didesnę dalį medžiagos, paliekant tiktai karštą, didelio tankio šerdį. Jei žvaigždės masė nesiekia dviejų Saulės masių, ji virsta neutronine žvaigžde. Žvaigždei kolapsuojant, ji išsaugo savo kampinį sukimosi momentą. Dėl to ji pradeda greičiau suktis apie savo ašį. Jeigu žvaigždės apsisukimų dažnis padidėja iki 300-1000 Hz - susikuria magnetaras. Dėl greito sukimosi žvaigždės magnetinis laukas sustiprėja iki 1011 teslų.

Magnetinis laukas

Magnetaro magnetinio lauko energija viršija žvaigždės savojo sukimosi apie ašį energiją. Magnetinis laukas stipriai įtakoja pačios žvaigždės ir krentančios ant jos medžiagos plazmą. Judėjimas, statmenas magnetinio lauko jėgų linijoms, yra iškreipiamas, dėl to atsiranda stiprus elektromagnetinis spinduliavimas.

Dėl stipraus lauko anizotropiškumo žvaigždės medžiaga yra deformuota. Deformacija didėja, augant magnetiniam laukui, dėl ko žvaigždė yra nestabili. Dėl šio nestabilumo sukaupta energija gali būti išlaisvinama sprogimo pavidalu. Tokį procesą galima palyginti su Žemės drebėjimu. Magnetaro lauko virpesys išlaisvina 1039 J eilės energiją. Tuo metu emituojami rentgeno ir gama spinduliai pagal intensyvumą palyginami su supernovos sprogimu.

Magnetaro gyvavimo trukmė yra trumpa. Jo magnetinis laukas išnyksta per 10 tūkstančių metų. Jam išsekus, pasibaigia rentgeno ir gama spindulių emisija. Žinant šiuo metu stebimų magnetarų skaičių, galima teigti, kad mūsų galaktikoje yra virš 30 milijonų šių savo gyvavimo laikotarpį baigusių žvaigždžių.


Žinomi magnetarai

  • SGR 1806-20, 50 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Šaulio žvaigždyne.
  • 1E 1048.1-5937, 9 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės, Laivo Kilio žvaigždyne.

Nuorodos

Pilnas šiuo metu žinomų magnetarų sarašas